Wikiversity
Nedarbas – darbingų asmenų neužimtumas ūkinėje veikloje; socialinis reiškinys, kai darbingas asmuo neturi darbo ir aktyviai jo ieško.[1] Dirbančiu laikomas asmuo, kuris yra užimtas visą arba dalį darbo dienos ir už šią veiklą gauna tam tikrą atlygį.
Europos Sąjungoje bedarbiu laikomas žmogus, vyresnis nei 15 metų, ne senesnis kaip 74 metai, aktyviai ieškojęs darbo jau ne mažiau kaip keturias savaites ir pasirengęs dirbti vėliausiai po dviejų. Atskirai skaičiuojamas ilgalaikis nedarbas, kuomet darbo nerandama ilgiau nei metus.[2]
Pagal Tarptautinės darbo organizacijos duomenis, 2012 metais pasaulyje buvo 200 mln. bedarbių – 6 % darbingų planetos gyventojų.[3] Nedarbas auga smunkant ekonomikai.[4]
Rūšys
Nedarbo rūšys yra šios:
- Sezoninis nedarbas – cikliškas nedarbo svyravimas, dažniausiai pakylantis žiemą ir sumažėjantis vasarą. Tai įvyksta dėl darbo atsiradimo žemės ūkyje, statybose, turizmo sektoriuje.
- Funkcinis nedarbas – asmenys, laikinai neturintys darbo dėl darbo vietos pasikeitimo.
- Struktūrinis nedarbas – atsiranda dėl ekonomikos restruktūrizacijos.
- Ciklinis nedarbas – atsiranda dėl produkcijos paklausos sumažėjimo ir padidėjimo.
- Paslėptas nedarbas – nedarbas, dėl įvairių priežasčių neatsispindintis oficialiose statistikos suvestinėse (dirbama trumpiau nei siekiama, nerandama darbo pagal specialybę, darbo nebeieškoma ir pan).
JAV duomenys apie nedarbą skelbiami kiekvieną mėnesį pirmą penktadienį 8:30 ryto vietiniu laiku.
Nedarbo lygis
Istoriškai įvairiose valstybėse nedarbo lygis buvo vertinamas skirtingai, neretai ieškant papildomų kriterijų, kad jis atrodytų mažesnis (skaičiuojant tik registruotus darbo biržoje, tik mokančius mokesčius, tik jau anksčiau dirbusius (neskaičiuojant mokslus baigusio ir darbo ieškančio jaunimo), tik neturinčius kito pragyvenimo šaltinio, tik gaunančius bedarbio pašalpą ir visaip kitaip). Dalis šių skirtumų vis dar lieka, tačiau pamažu sutariama dėl standartinio Tarptautinės Darbo Organizacijos (angl. ILO) pateikiamo apibrėžimo (asmenys, neturintys darbo, galintys bei pasirengę dirbti ir aktyviai ieškantys darbo).[5] [6]
Skaičiavimo istorija
1915 metais JAV Darbo statistikos biuras keturiose perdirbimo šakose atliko pirmuosius tyrimus. 1931 metais šis biuras analizavo jau 91 perdirbimo ir 15 kitokios pramonės šakas. Ypač daug dėmesio nedarbo apskaitai buvo skirta 1930 metais, kai JAV išgyveno Didžiąją depresiją. Galiausiai 1933 metais pirmą kartą buvo apžvelgtas vidutinis darbo laikas ir valandinis darbo užmokestis.
Darbo projektų administracija 1940 metais pradėjo tirti namų ūkius ir kas mėnesį teikti ataskaitą apie nedarbą. 1942 metų gale Apskaitos biuras buvo paskirtas atsakingu už tyrimus. Nuo 1959 metų nedarbo tyrimus Apskaitos biuras paskyrė vykdyti savo padaliniui – Darbo statistikos biurui.
Šaltiniai
- ↑ International Labor Organization (1982 m. spalio mėn.). „Resolution concerning statistics of the economically active population, employment, unemployment, and underemployment, adopted by the Thirteenth International Conference of Labor Statisticians; žr. psl 4“ (PDF). Nuoroda tikrinta 17 May 2015.
- ↑ Marco Giugni, ed. The Contentious Politics of Unemployment in Europe: Welfare States and Political Opportunities(Palgrave Macmillan; 2011) covers Britain, France, Germany, Italy, Sweden, and Switzerland.
- ↑ „Global employment trends 2013“ (PDF). International Labour Organization. 21 January 2013.
- ↑ The Saylor Foundation. "Unemployment Rate. " pp. 1 [1]
- ↑ International Labour Organization, Bureau of Statistics,The Thirteenth International Conference of Labour Statisticians, received 21 July 2007
- ↑ International Labour Organization Bureau of Statistics Measurement of employment, unemployment and underemployment – Current international standards and issues in their application Archyvuota kopija 2011-09-24 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Lietuvos darbo biržos tinklavietė Archyvuota kopija 2011-08-16 iš Wayback Machine projekto.
