Wikiversity

Atėnai gr. Αθήνα
Atėnų vaizdas nuo akropolio (2018 m.)

Atėnai 37°58′0″ š. pl. 23°43′0″ r. ilg. / 37.96667°š. pl. 23.71667°r. ilg. / 37.96667; 23.71667 (Atėnai)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Graikija
Periferija (regionas)	Atikos periferija
Nomas	Atėnų nomas

Meras	Nikitas Kaklamanis

Gyventojų (2012)	664 046
Plotas	38,964 km²
Tankumas (2012)	17 043 žm./km²

Pašto kodas	10x xx, 11x xx, 120 xx
Tinklalapis	www.cityofathens.gr
Vikiteka	Atėnai

Kirčiavimas	Atė́nai

Atėnai (gr. Αθήνα = Athína, tarti: Afina, sen. gr. Ἀθῆναι = Athênai) – Graikijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Atėnai 56-as pagal gyventojų skaičių Europos miestas, kurio 38,96 km² plote 2012 m. gyveno 664 046 žmonių, bet pagal žmonių tankumą antras po Paryžiaus tankiausiai gyvenamas Europos žemyno didmiestis – 17 043 žm./km². Su miestu susiliejusioje vientisoje kitų mažesnių miestų ir gyvenviečių nepavaldžių Atėnų administracijai 412 km² Atėnų aglomeracijos plote 2012 m. gyveno 3 090 508 žmonių, jų tankumas 7 500 žm./km². Atėnų metropolio 2 928,7 km² plote 2020 m. gyveno 3 557 383 žmonių.^[1]

Miestas išsidėstęs didžiausioje Atikos lygumoje su Ilysos ir Kephisos upėmis. Iš trijų pusių miestą supa kalnų grandinės – Himetas (1 026 m), Pentelikonas (1 109 m) ir Parnas (1 413 m) bei Egalėjas (468 m). Iš ketvirtosios pusės prieš miestą atsiveria jūra, Sarono įlanka.

Miesto centre ant Adriano vartų užrašyta, kad čia prasideda Atėnai, senasis Tesėjo miestas. Ties šiais vartais, esančiais labai arti Akropolio, antikos laikais buvusi miesto riba. Jeigu šiandien atėniečiai norėtų šiuos vartus nukelti prie miesto ribos, tai jie atsidurtų mažiausiai už 15 mylių nuo šios vietos. Atėnų akropolis – buvusi senovės Atėnų tvirtovė, šventykla ir visuomeninio gyvenimo centras, iškilęs virš miesto ant didelės kalvos. Žodis „Akropolis“ reiškia aukštutinį ir įtvirtintą miestą. Akropolių būta ir kituose Graikijos miestuose. Netoli yra Adriano vartai ir olimpinis stadionas, o už jų uola, kurios viršūnėje yra antikinio pasaulio statiniai. Ši uola vadinasi Likabeto arba Vilkų kalva. Nuo šios kalvos viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas į Atėnus ir Sarono įlanką. Netoliese yra ir Akropolio viršūnė su Panteonu. Šio kalno pirmojoje pakopoje yra vartai į Akropolį. Prie paties Akropolio yra daug šventyklų ir muziejų. Akropolio papėdėje matyti Dioniso ir Herodoto teatro griuvėsiai. Antikos laikais čia buvo statomi Sofoklio, Euripido ir kitų dramaturgų veikalai. Už šio teatro griuvėsių yra olimpinis stadionas ir Jupiterio šventyklos liekanos.

Atėnų vardas kilęs iš graikų deivės Atėnės. Atėnai garsūs demokratija, Olimpinėmis žaidynėmis ir filosofija.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Atika.

Atėnai – vienas seniausių miestų Europoje, savo istoriją skaičiuojantis nuo neolito laikų. Anot archeologų, jame žmonės gyvena nuo 3200 m. pr. m. e. Didžiausią šlovę Atėnai pasiekė klasikiniu Graikijos laikotarpiu. Iš to meto išliko daug pastatų ir meno dirbinių.

Graikų civilizacijos klestėjimo laikotarpiu I a. pr. m. e. Atėnai buvo svarbiausias graikų miestas. Daugelis šiuolaikinės Vakarų civilizacijos bruožų atsirado būtent senovės Atėnuose. Čia gimė pirmoji demokratija, olimpiniai žaidimai ir idealistinė filosofija. Patekę romėnų valdžion Atėnai iki vėlyvojo Romos imperijos (Bizantijos) laikotarpio išliko klestinčiu miestu ir mokslo centru.

1458 m. miestas pateko turkų osmanų valdžiai. Partenoną turkai pavertė musulmonų mečete. 1687 m. Partenonas buvo stipriai apgadintas, jame sprogus parakui. Po Graikijos nepriklausomybės karo 1821–1833 m. Atėnai buvo išvaduoti iš turkų ir nuo to laiko tapo nepriklausomos Graikijos sostine.