Wikiversity

Čartizmas (angl. charter 'chartija') – 1836–1848 m. egzistavęs Anglijos judėjimas, tokį pavadinimą gavęs pagal 1838 m. priimtą peticiją, kuri buvo vadinama Liaudies chartija.^[1] Čartizmą galima laikyti socialdemokratijos pirmtaku, nors paties socializmo idėjos čartizme buvo gana silpnos.

Tiesioginė čartizmo susikūrimo priežastis buvo 1825 ir 1836 m. ekonominės krizės ir 1825–1830 bei 1836–1840 m. šių krizių sukeltas nedarbas, labiausiai išplitęs Lankašyre, tačiau apėmęs ir kitas Anglijos dalis ir išmetęs iš darbo dešimtis tūkstančių darbo rankų, žymiai sumažinęs darbą išlaikiusiųjų algas. Nedarbas dar 3-ajame dešimtmetyje įvairiuose Lankašyro miestuose buvo sukėlęs daugybę darbininkų maištų, kuriuos lydėjo kepyklų ir maisto parduotuvių plėšimai.

Buržuazijos judėjimas, atvedęs prie 1832 m. rinkimų reformos, sulaukė karšto darbininkijos palaikymo, tačiau darbininkų šio judėjimo sėkmė iki galo netenkino. Čartistai tikėjosi, kad pagal jų pageidavimus reformuotas parlamentas įstengs rasti tinkamų būdų pašalinti socialines bėdas, prieš kurias jie protestavo. Darbininkams visuotiniu balsavimu grįstas parlamentas turėjo tapti jų ekonominius interesus ginančia darbininkijos organizacija. Čartizmas Anglijoje buvo judėjimas, siekiantis politinių teisių.

Pirmąją, 1838 m. priimtą čartistų chartiją sudarė šeši pagrindiniai reikalavimai. Čartistai siekė: visuotinės rinkimų teisės vyrams, sulaukusiems 21 m., kasmetinių parlamento rinkimų, slapto balsavimo, panaikinti turto cenzą kandidatams į parlamentą, įvesti algas parlamentarams, suvienodinti rinkimų apygardas. Antroji chartija buvo priimta 1842 m. Joje buvo ne tik politinių, bet ir socialinių reikalavimų, pavyzdžiui, sutrumpinti darbo dieną, sumažinti mokesčius ir kitų. Čartizmas neturėjo visą šalį apimančios organizacijos, čartistų judėjimai buvo išsisklaidę po visus regionus. Nuo 1837 m. čartistai leido laikraštį „The Northern Star“ („Šiaurinė žvaigždė“).^[1]