LIMSwiki | LiMSforum.com - The Global Laboratory, Informatics, Medical and Science Professional Community | LiMSforum.com – The Global Laboratory, Informatics, Medical and Science Professional Community

Verneris Heizenbergas vok. Werner Karl Heisenberg

Gimė	1901 m. gruodžio 5 d. Viurcburgas, Vokietija
Mirė	1976 m. vasario 1 d. (74 metai) Miunchenas, Vokietija

Veikla	vokiečių fizikas
Sritis	kvantinės mechanikos pradininkas

Alma mater	Miuncheno universitetas
Doktorant. vadovas	Arnoldas Zomerfeldas
Žymūs studentai	Felix Bloch Edward Teller
Žinomas (-a) už	Heizenbergo neapibrėžtumo principas Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra)

Žymūs apdovanojimai
1932 m. Nobelio fizikos premijos laureatas

Vikiteka	Werner Heisenberg
Parašas

Verneris Heizenbergas (vok. Werner Karl Heisenberg, 1901 m. gruodžio 5 d. Viurcburgas, Vokietija – 1976 m. vasario 1 d. Miunchenas, Vokietija) – vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas. Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra).

Verneris Heizenbergas buvo vedęs Elizabet Šūmacher, jie turėjo 7 vaikus – keturias dukteris ir tris sūnus.^[1]

Biografija

Ankstyvieji metai

Heizenbergas gimė Viurcburge, Vokietijoje, Kaspar Earnesta August Heisenberg, vidurinės mokyklos mokytojo, ir jo žmonos Annie Wecklein šeimoje.

Nuo 1920 iki 1923 m. Miuncheno universitete ir Getingeno universitete studijavo fiziką ir matematiką. Daktaro laipsnį gavo būdamas 21 m., 1923 m. Miunchene, vadovaujamas Zomerfeldo. Savo habilitaciją jis užbaigė 1924 m. Getingene, vadovaujamas Makso Borno.

Temą Heizenbergo disertacijai pasiūlė Arnoldas Zomerfeldas – apie turbulenciją. Disertacijoje buvo aptariamas laminarinio tekėjimo stabilumas ir turbulentinio tekėjimo kilmė. Stabilumo problema buvo tiriama naudojant Oro-Zomerfieldo lygtį.

Šaltiniai

↑ KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 169 p. ISBN 5-430-03260-3.

Nobelio premijos laureatai fizikoje

1901–1925	Rentgenas (1901) • Lorencas / Zėmanas (1902) • Bekerelis / P. Kiuri / M. Kiuri (1903) • Reilėjus (1904) • Lenardas (1905) • Dž. Dž. Tomsonas (1906) • Maikelsonas (1907) • Lipmanas (1908) • Markonis / Braunas (1909) • van der Valsas (1910) • Vynas (1911) • Dalenas (1912) • Kamerlingas Onesas (1913) • Laue (1914) • W. L. Bragas / W. H. Bragas (1915) • Barklas (1917) • Plankas (1918) • Starkas (1919) • Guillaume (1920) • Einšteinas (1921) • N. Boras (1922) • Milikanas (1923) • M. Siegbanas (1924) • Frankas / Hercas (1925)

1926–1950	Perinas (1926) • Komptonas / C. Vilsonas (1927) • O. Ričardsonas (1928) • De Broilis (1929) • Ramanas (1930) • Heizenbergas (1932) • Šriodingeris / Dirakas (1933) • Čadvikas (1935) • Hesas / C. D. Andersonas (1936) • Deivisonas / G. P. Tomsonas (1937) • Fermi (1938) • Lorencas (1939) • Šternas (1943) • Rabi (1944) • Paulis (1945) • Bridgmanas (1946) • Apletonas (1947) • Blaketas (1948) • Jukava (1949) • Povelas (1950)

1951–1975	Kokroftas / Voltonas (1951) • Blochas / Purcelis (1952) • Zernike (1953) • Bornas / Botė (1954) • Lambas / Kušas (1955) • Šoklis / Bardinas / Brateinas (1956) • Jangas / T. D. Li (1957) • Čerenkovas / Frankas / Tamas (1958) • Segras / Čamberlainas (1959) • Glazeris (1960) • Hofstadteris / Miosbaueris (1961) • Landau (1962) • Vigneris / Gepert‑Majer / Jensenas (1963) • Taunsas / Basovas / Prokorovas (1964) • Tomonaga / Švingeris / Feinmanas (1965) • Kastleris (1966) • Bėtė (1967) • Alvaresas (1968) • Gelmanas (1969) • Alfvenas / Nylas (1970) • Gaboras (1971) • Bardinas / Kuperis / Šryferis (1972) • Esaki / Giaveris / Džosepsonas (1973) • Railis / Hevišas (1974) • O. Boras / Motelsonas / Rainvoteris (1975)

1976–2000	Richteris / Tingas (1976) • P. W. Andersonas / Motas / Van Vlekas (1977) • Kapitsa / Penziasas / R. Vilsonas (1978) • Glašovas / Salamas / Veinbergas (1979) • Kroninas / Fitčas (1980) • Blumbergenas / Šavlojus / K. Zygbanas (1981) • K. Vilsonas (1982) • Čandrasekaras / Fauleris (1983) • Rubija / van der Mejeris (1984) • von Klicingas (1985) • Ruskas / Biningas / Roreris (1986) • Bednorcas / Miuleris (1987) • Ledermanas / Švarcas / Šteinbergeris (1988) • Ramzis / Demeltas / Paulis (1989) • Frydmanas / Kendalis / R. Teiloras (1990) • de Genas (1991) • Šarpakas (1992) • Hulse / J. Teiloras (1993) • Brokhausas / Šulis (1994) • Perlas / Reinas (1995) • D. Li / Osherufas / R. Ričardsonas (1996) • Ču / Kohenas-Tanudži / Filipsas (1997) • Loglinas / Štiormeris / Tsui (1998) • 't Huftas / Veltmanas (1999) • Alferovas / Kriomeis / Kilbis (2000)

2001–dabar	Kornelis / Ketlerlis / Vymanas (2001) • Deivisas / Košiba / Džiakonis (2002) • Abrikosovas / Ginzburgas / Legetas (2003) • Grosas / Politceris / Wilcekas (2004) • Glauberis / Halas / Henšas (2005) • Materis / Smutas (2006) • Fertas / Griunbergas (2007) • Nambu / Kobajašis / Masukava (2008) • Kao / Boilis / Smitas (2009) • Geimas / Novoselovas (2010) • Perlmuteris / Rysas / Šmitas (2011) • Vinelandas / Harošis (2012) • Englertas / Higsas (2013) • Akasakis / Amano / Nakamura (2014) • Kadžita / Makdonaldas (2015) • Tulesas / Holdeinas / Kosterlicas (2016) • Vaisas / Tornas / Berišas (2017) • Aškinas / Muru / Striklend (2018) • Pyblsas / Majoras / Kelo (2019) • Penrouzas / Genzelis / Gez (2020) • Manabė / Haselmanas / Parizis (2021) • Aspė / Klauzeris / Ceilingeris (2022) • Liuiljė / Krausas / Agostinis (2023)