LIMSwiki

Vasario 18 yra 49-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 316 dienų (keliamaisiais metais – 317).

Bernadeta – Gendrė – Lengvenis – Kamilė – Karigaila – Simonas – Simeonas

• 1370 – Rūdavos mūšis (Schlacht bei Rudau) − Lietuvos ir Vokiečių ordino kariuomenių mūšis, įvykęs ties Rūdava (dabar Melnikovo kaimas), 18 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus.
• 1386 – Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila vedė Lenkijos karalienę Jadvygą;
• 1992 – pasirašyta Lietuvos ir Latvijos prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis;
• 2003 – Baltarusijos Gardino mieste darbą pradėjo Lietuvos generalinis konsulatas;
• 2004 – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse kraujagyslių neinvazinės diagnostikos skyrius;
• 2005 – Taline trijų Baltijos šalių sostinių merai pasirašė bendrą rezoliuciją dėl sostinių savivaldybių plėtros.

• 1889 m. – Algirdas Margeris, gydytojas, rašytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1977 m.).
• 1895 m. – Kazys Škirpa, pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Generalinio štabo viršininkas, pulkininkas, diplomatas, pirmasis Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijai, Vokietijai, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas (m. 1979 m.).
• 1896 m. – Kostas Cibulskas, chorvedys ir ūkininkas (m. 1985 m.).
• 1904 m. – Feliksas Bielinskis, Lietuvos inžinierius architektas, kraštotyrininkas (m. 1986 m.).
• 1905 m. – Petronėlė Orintaitė-Janutienė, pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja (m. 1999 m.).
• 1907 m. – Jonas Mulokas, inžinierius architektas (m. 1983 m.).
• 1911 m. – Aleksandras Marčiulionis, Lietuvos skulptorius (m. 1998 m.).
• 1915 m. – Pranas Brazys, Europos lietuvių vyskupas (m. 1967 m.).
• 1918 m. – Steponas Matulis, Romos katalikų kunigas, MIC, vienuolis marijonas, bažnyčios istorijos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1925 m. – Irena Gintautienė-Adomavičiūtė, Lietuvos baleto artistė, choreografė.
• 1927 m. – Henrikas Zabulis, lietuvių politikas, rašytojas, filologas, filologijos mokslų hab. daktaras, profesorius.
• 1938 m. – Pranas Morkus, lietuvių eseistas, kino scenaristas, radijo žurnalistas (m. 2022 m.).
• 1940 m.:
  • Augis Gučas, Lietuvos architektas.
  • Karolis Snežko, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m. – Jūratė Kristina Kazickas-Altman, lietuvių kilmės JAV verslininkė ir filantropė.
• 1948 m. – Vaclovas Seniūnas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Gintautas Šmaižys, Lietuvos ir Mažeikių rajono ūkio, visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1950 m. – Valentinas Lukoševičius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1955 m.:
  • Juozas Švedas, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Stanislava Ostrouch, Lietuvos ir Visagino politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – Valerijonas Černeckis, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Albertas Krauleidis, inžinierius, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Juzefas Uziala, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Kęstutis Valentinavičius, ūkininkas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Albertas Chazbijavičius, profesionalaus cirko artistas: klounas. Cirko studijos „Dzūkija“ vadovas.
• 1983 m. – Merūnas Vitulskis, dainininkas (tenoras), muzikinio realybės šou „Kelias į žvaigždes 2“ nugalėtojas, tarptautinių dainų festivalių laureatas.

• 1538 m. – Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, Vilniaus ir Poznanės vyskupas (g. 1499 m.).
• 1780 m. – Kristijonas Donelaitis, liuteronų pastorius, lietuvių grožinės literatūros pradininkas (g. 1714 m.).
• 1946 m. – Albinas Karalius, Lietuvos kariuomenės karininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1910 m.).
• 1948 m. – Benediktas Jonas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1875 m.).
• 1956 m. – Jurgis Tiškevičius Logoiskis III, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1886 m.).
• 1958 m. – Juozas Jagminas, Lietuvos karinis veikėjas, karo gydytojas, pulkininkas (g. 1878 m.).
• 1961 m. – Vladas Adomavičius, violončelininkas, architektas, chorvedys, kompozitorius (g. 1906 m.).
• 1984 m. – Leonas Katinas, Lietuvos tapytojas (g. 1907 m.).
• 1991 m. – Vytautas Koncevičius, Lietuvos laisvės gynėjas, Sausio 13-osios auka (g. 1941 m.).
• 1996 m. – Nikolajus Beriozovas, Lietuvos ir Austrijos baleto artistas, baletmeisteris (g. 1906 m.).
• 2004 m. – Martynas Kregždė, Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo garbės kuratorius, JAV aviacijos ir aeronautikos inžinierius.^[1] (g. 1922 m.).
• 2006 m. – Saulius Mykolaitis, lietuvių aktorius, režisierius, dainų autorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas (g. 1966 m.).
• 2022 m. – Teresė Genovaitė Dovydaitytė, lietuvių žurnalistė (g. 1938 m.).^[2]

• 1885 m. – išleistas Marko Tveno romanas „Heklberio Fino nuotykiai“;
• 1930 m. – Amerikiečių astronomas Klaidas Viljamas Tombas (Clyde William Tombaugh) atrado Plutono planetą;
• 1965 m. – nepriklausomybę gavo Gambija, paskutinė britų kolonija vakarų Afrikoje. Gambija tapo 37-ąja Afrikos valstybe ir tuo metu buvo pati mažiausia;
• 1969 m. – Maskvos kino namuose įvyko Andrejaus Tarkovskio filmo „Andrejus Rubliovas“ premjera;
• 1979 m. – Sacharos dykumoje iškrito sniegas;
• 2005 m. – Jungtinių Tautų komitetas priėmė JAV remiamą rezoliuciją, uždraudžiančią bet kokį žmonių klonavimą, įskaitant kamieninių ląstelių klonavimą gydymo tikslais.

• 1445 m. – Fra Andželikas, italų ankstyvojo renesanso tapytojas (g. apie 1395 m.).
• 1745 m. – Grafas Alesandras Volta (Alessandro Volta), italų fizikas, išradęs nuolatinį elektros srovės šaltinį;
• 1876 m. – Maksas Lauriškus, lietuvių kilmės Vokietijos kompozitorius (m. 1929 m.).
• 1895 m. – Jekabas Kazakas, latvių tapytojas, grafikas (m. 1920 m.).
• 1898 m. – José Luis Alberto Muñoz Marín, Puerto Riko poetas, žurnalistas, politikas (m. 1980 m.).
• 1903 m. – Nikolajus Podgornas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas (m. 1983 m.).
• 1909 m. – Matti Henrikki Järvinen, suomių ieties metikas, olimpinis bei Europos čempionas (m. 1985 m.).
• 1911 m. – Jošio Kodama, vienas iš garsiausių jakuzos bosų, karo nusikaltėlis^[3] (m. 1984 m.).
• 1931 m. – Toni Morrison, JAV rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė. Jos romanai pasižymi epinėmis temomis, vaizdingais dialogais ir puikiai apibūdintais blogaisiais knygų herojais. Geriausiai žinomi Toni Morrison romanai yra The Bluest Eye, Song of Solomon ir Beloved, kuris 1988 m. laimėjo fantastikos Pulicerio premiją. Pagal jos kūrinius pastatyta spektaklių ir filmų.
• 1932 m. – Janas Tomašas Formanas, režisierius, aktorius ir scenaristas.
• 1933 m. – Yoko Ono Lennon, japonų kilmės menininkė ir muzikė, išpopuliarėjusi pasaulyje dėl santuokos su britų populiariosios muzikos žvaigžde Džonu Lenonu.
• 1952 m. – Johanas Šnaideris-Amanas, šveicarų verslininkas, politikas, buvęs Šveicarijos konfederacijos prezidentas.
• 1954 m. – John Joseph Travolta, JAV aktorius, dainininkas ir šokėjas. Pirmą kartą televizijoje jis pasirodė nusifilmavęs 1972–1975 m. JAV serialuose. Nuo 1975 m. amerikietis pradėjo filmuotis pilnametražiniuose filmuose. 1974 m. Travolta išleido pirmąjį muzikinį albumą.
• 1961 m. – David Abdón Galeano Olivera, Paragvajaus lingvistas, antropologas, filologas, švietėjas, Gvaranių kalbos ir kultūros licėjaus steigėjas bei prezidentas.
• 1963 m. – Grzegorz Schetyna, lenkų politinis veikėjas, Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir vidaus reikalų ministras nuo 2007 iki 2009.
• 1973 m. – Klodas Makėlėlė, prancūzų futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Paris Saint-Germain FC klubo saugas.
• 1974 m. – Jevgenijus Aleksandrovičius Kafelnikovas, buvęs profesionalus Rusijos tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. Per savo karjerą Jevgenijus laimėjo 26 ATP titulus. Du iš jų buvo Didžiojo Kirčio turnyrų titulai. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse jis tapo olimpiniu čempionu. Kafelnikovas taip pat padėjo Rusijai laimėti Deviso Taurę. Jevgenijus profesionalu tapo 1992, o karjerą baigė 2003 metais. Kafelnikovas yra vienitelis tenisininkas kuriam pavyko laimėti to paties Didžiojo Kirčio turnyro tiek vienetus, tiek dvejetus. Tai jis padarė 1996 metų French Open turnyre.
• 1975 m. – Garis Nevilas, anglų futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje Manchester United klube bei Anglijos rinktinėje.
• 1977 m. – Dave Farrell, grupės Linkin Park narys, grojantis bosine gitara.
• 1978 m. – Josipas Šimuničius, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Hertha Berlin klubo gynėjas.
• 1980 m. – Regina Ilyinichna Spektor, rusų kilmės amerikiečių dainininkė^[4].
• 1981 m. – Andrejus Genadijevičius Kirilenko, Rusijos krepšininkas rungtyniaujantis Jutos „Jazz“ komandoje NBA.
• 1983 m. – Néstor Ayala Villagra, futbolininkas, Paragvajaus rinktinės ir Argentinos Club Atlético Tigre klubo puolėjas.
• 1984 m. – Idrisas Karlosas Kamenis, futbolininkas, Kamerūno rinktinės ir RCD Espanyol klubo vartininkas.
• 1985 m. – Anton Julian Ferdinand, Anglijos futbolininkas, Sunderland AFC klubo ir buvęs Anglijos jaunių rinktinės (iki 21 m.) gynėjas.
• 1988 m. – Jevgēņijs Kosmačovs, Latvijos futbolininkas, saugas.

• 1985 – Bredas Niūlis, australų krepšininkas.

• 999 m. – Grigalius V, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 996 m. gegužės 3 d. iki mirties (g. 972 m.).
• 1294 m. – Chubilajus, penktas ir paskutinis Mongolų imperijos chanas. Įkūrė Kinijos Juanių dinastiją (g. 1215 m.).
• 1405 m. – Timūras, XIV a. Azijos karvedys, valdęs labai didelę Mongolų imperiją (1370–1405 m.), nusidriekusią per vakarinę ir vidurio Aziją. Dar buvo vadinamas Tamerlanu: persų kalba Timur – e Lang reiškia „Timūras šlubasis“, kadangi vaikystėje patyrė kojos traumą ir tapo šlubas (g. 1336 m.).
• 1455 m. – dominikonų vienuolis ir italų tapytojas brolis Anželikas (it. Angelico), tikrasis vardas Gvidas di Pjetro (it. Guido di Pietro), pagarsėjęs savo paveikslu Orvjeto vienuolyne „Paskutiniojo Teismo diena“.
• 1546 m. – Martynas Liuteris, protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo, jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausių Biblijos vertimų. Liuterio mokymas tapo protestantizmo judėjimu – liuteronizmu (g. 1483 m.).
• 1564 m. – Mikelandželas Buonarotis, renesanso dailininkas, skulptorius, architektas ir poetas. Mikelandželas paliko aibę šedevrų, kurie žavi žiūrovus jau daugiau kaip keturis šimtmečius. Jo kūryba stipriai veikė tolimesnį Europos tapybos ir skulptūros vystimąsi (g. 1475 m.).
• 1916 m. – Aloiza Paškievič – Kairienė – Ciotka, baltarusių poetė ir įžymi revoliucinė bei baltarusių tautinio atgimimo veikėja (g. 1876 m.).
• 1937 m. – Sergas Ordžonikidzė, sovietinis politinis veikėjas, Spalio revoliucijos dalyvis (g. 1886 m.).
• 1945 m. – Ivanas Danilovičius Černiachovskis, jauniausias Tarybinės armijos armijos generolas, 3-ojo Baltarusijos fronto vadas (g. 1906 m.).
• 1956 m. – prancūzų kompozitorius Giustavas Šarpentjė (pranc. Gustave Charpentier) (g. 1860 m.)
• 1959 m. – Gago Kutinijas, Portugalijos aviacijos pionierius, kuris kartu su aviatoriumi Sacadura Cabral pirmas perskrido pietų Atlanto vandenyną 1922 metais (g. 1869 m.).
• 1967 m. – J. Robertas Openheimeris, amerikiečių fizikas (g. 1904 m.).
• 1987 m. – Dmitrijus Borisovičius Kabalevskis, rusų kompozitorius^[5] (g. 1904 m.).
• 2004 m. – Prancūzijos kino režisierius Žanas Rušas.
• 2006 m. – Ratmiras Cholmovas, TSRS ir Rusijos šachmatininkas (g. 1925 m.).
• 2022 m. – Christopher Scicluna, Maltos dainininkas (g. 1959 m.).^[6]
• 2024 m. – Ira Von Furstenberg, italų visuomenės veikėja, aktorė ir papuošalų dizainerė (g. 1940 m.).^[7]