LIMSwiki

Nikaragvos Respublika (Nikaragva) – valstybė Centrinėje Amerikoje. Tai didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta Centrinės Amerikos valstybė. Ribojasi su Hondūru šiaurėje, Kosta Rika pietuose, taip pat su Karibų jūra ir Ramiuoju vandenynu.

Pagrindinis straipsnis – Nikaragvos istorija.

1524 m. Nikaragvą kolonizavo Ispanija. 1821 m. Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 m. ji paliko šią federaciją ir 1854 m. tapo visiškai suverenia respublika. Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje.

JAV ilgą laiką palaikė Nikaragvos politinę situaciją – tiek pinigais, tiek karine parama. Nuo 1936 m. buvo palaikomas Somosų šeimos valdymas, nors jie padarė milžinišką žalą tiek šalies gamtai, tiek žmonėms – buvo masiškai kertami miškai, o dėl to prasidėjo dirvos erozija, masiškai naudojami pesticidai, uždrausti beveik visur kitur pasaulyje. 1972 m. įvyko žemės drebėjimas, sugriovęs sostinę Managvą ir palikęs be pastogės 500 000 gyventojų. Pusė tarptautinės paramos pateko į Somosų šeimos sąskaitas, tai tapo pagrindiniu kairiųjų pažiūrų emigrantų – sandinistų (pagal generolo Sandino, kuris 1927–1933 m. kovojo partizaninį karą prieš amerikiečius, pavardę) − pretekstu pradėti partizaninį karą šalies pakraščiuose. Sandinistams padėjo Kubos režimas, o netiesiogiai ir SSRS.

1979 m. Somosų šeima buvo nuversta ir į valdžią atėjo daugiapartinė koalicija. 1984 m. prezidentu buvo išrinktas sandinistas Danielis Ortega, kuris konsolidavo valdžią ir pradėjo socialistines reformas. Tačiau jas lydėjo pilietinis karas tarp sandinistų ir kontrarevoliucionierių, kuriuos finansavo JAV ir ypač prezidentas Ronaldas Reiganas.

1990 m. Nikaragvoje buvo surengti parlamento rinkimai, kuriuose sandinistai pralaimėjo dešiniųjų koalicijai. Taip baigėsi pilietinis karas.

Pagrindinis straipsnis – Nikaragvos politinė sistema.

Šalyje vyrauja prezidentinė atstovaujamoji demokratija. Nikaragvos prezidentas yra kartu ir valstybės, ir vyriausybės vadovas.

Nuo 2007 m. šaliai vadovauja Daniel Ortega. Paskutiniuose rinkimuose 2011 m. jis gavo 36 % rinkėjų balsų ir toliau vadovauja šaliai. Savo valdymo D. Ortega metu propaguoja marksistinę, socialistinę doktriną, kovą prieš, jo teigimu, „JAV vykdomą imperializmą“.

Pagrindiniai straipsniai – Nikaragvos departamentai ir Nikaragvos savivaldybės.

Nikaragva yra unitarinė respublika. Pagal Ispanijos modelį ji administraciniais tikslais padalinta į penkiolika departamentų (departamentos) ir du autonominius regionus. Departamentai savo ruožtu suskirstyti į 153 savivaldybes (municipios). Du autonominiai regionai yra Šiaurės Atlantiko autonominis regionas ir Pietų Atlantiko autonominis regionas, jie dažnai trumpinami į RAAN ir RAAS atitinkamai (pagal ispaniškus pavadinimus Región Autónoma Atlántico Norte ir Región Autónoma Atlántico Sur). Iki kol 1985 m. regionams buvo suteikta autonomija, jie formavo vieną Selajos departamentą.

Nr. Departamentas Sostinė 1 Boakas Boakas 2 Karasas Chinotepė 3 Činandega Činandega 4 Čontalesas Chuigalpa 5 Esteli Esteli 6 Granada Granada 7 Chinotega Chinotega 8 Leonas Leonas 9 Madrisas Somotas

Nr. Departamentas Sostinė 10 Managva Managva 11 Masaja Masaja 12 Matagalpa Matagalpa 13 Nueva Segovija Okotalis 14 Rivasas Rivasas 15 Rio San Chuanas San Karlosas 16 Šiaurės Atlantiko autonominis regionas Puerto Kabesasas 17 Pietų Atlantiko autonominis regionas Bliufildsas

Pagrindinis straipsnis – Nikaragvos geografija.

Nikaragvos gamtovaizdis įvairus ir skirtingose šalies vietose nevienodas. Rytinė Nikaragvos dalis, skalaujama Karibų jūros, vadinama Moskitų Krantu. Šis regionas – 70 km pločio pakrantės žemuma, iš dalies apaugusi drėgnuoju atogrąžų mišku. Čia daug lagūnų ir upių deltų. Vakarų Nikaragvos klimatas sausesnis, ten didumą ploto užima savanos ir tarpais auga miškai. Tarp šių regionų driekiasi dvi ilgos kalnų grandinės, kuriose yra daugiau nei 40 ugnikalnių (Konsepsjono ugnikalnis, Masajos ugnikalnis, Momotombas, San Kristobalio ugnikalnis ir kt.). Dažni žemės drebėjimai. Aukščiausia šalies vieta yra šiaurėje (Mogotonas – 2107 m).

Nikaragvos pietuose yra didžiulė įduba su Managvos ir Nikaragvos ežerais (pastarasis didžiausias ežeras Centrinėje Amerikoje). Nikaragvos ežeras 177 km ilgio, o jo plotis plačiausioje vietoje – 58 km. Ežere yra daugiau kaip 400 salų, kurios traukia turistus (Ometepė, Solentinamė, Sapatera). Tai vienintelis gėlo vandens ežeras, kuriame veisiasi jūrų žuvys, kaip antai kardžuvės ir rykliai. Tyrimai rodo, kad šios žuvys į ežerą atplaukia iš Karibų jūros San Chuano upe, viena iš keturių didžiausių iš ežero ištekančių upių. Šiauriniu pakraščiu teka ilgiausia upė šalyje – Kokas. Dauguma Nikaragvos gyventojų įsikūrę žemumose tarp Ramiojo vandenyno ir Nikaragvos bei Managvos ežero krantų. Šio regiono dirvožemis derlingas, čia auginama medvilnė, kukurūzai, ryžiai, bananai ir pupelės vietos rinkai bei eksportui.

Nikaragvos gamta pasižymi didele biologine įvairove dėl skirtingų buveinių (miškų, upių, ežerų, kalnų) gausos. Šalyje aptinkama daugiau nei 1050 gyvūnų ir 7590 augalų rūšių, apie 70 iš jų yra endeminės.^[1]

Miškai Nikaragvoje užima 26 % sausumos ploto, tačiau sparčiai kertami. 1990–2010 m. laikotarpiu jų sumažėjo beveik trečdaliu.^[2]

Nikaragvos klimatas – subekvatorinis. Vidutinė temperatūra aukšta (26−28 °C), mažai svyruojanti. Drėgnasis metų laikas trunka nuo gegužės iki spalio. Kai kuriose šalies vietose per metus iškrenta daugiau kaip 3100 mm kritulių. Rytų Nikaragvą dažnai nusiaubia uraganai. 1998 m. uraganas „Mičas“ (nuniokojęs ir Salvadorą bei Hondūrą) sunaikino šalies bananų, cukranendrių ir kavos pupelių derlių, o daugiau kaip 1800 Nikaragvos gyventojų žuvo.

Managvos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	26	26	27	28	28	27	27	27	27	26	26	26	26,8
Krituliai mm	4	1	5	6	76	296	134	130	182	243	59	6	1 142
Duomenys: Nikaragvos klimatas, Managva[3] 2013 01 29

Pagrindinis straipsnis – Nikaragvos ekonomika.

Žemės ūkis Nikaragvoje visada buvo svarbus, bet dabar aptarnavimo sferoje dirba daugiau žmonių nei žemės ūkyje. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava, bananai, medvilnė, ryžiai, cukranendrės.

Nikaragvos pramonė apdirba žemės ūkio produktus, gamina aprangą, avalynę, chemikalus, įvairius mechanizmus, gaminius iš metalo, tekstilės produktus, perdirba naftą.

Eksportuojami riešutai, kava, jautiena, jūros gėrybės, tabakas, auksas, cukrus. Importuojamos plataus vartojimo prekės, įrengimai, naftos produktai. Šalies pagrindiniai mainų partneriai yra JAV, Salvadoras, Kosta Rika.

Pagrindinis straipsnis – Nikaragvos demografija.

Pagrindinis straipsnis – Nikaragviečiai.

2010 m. Nikaragvoje gyveno beveik 5,9 mln. žmonių. 69 % gyventojų yra metisai, 17 % – baltieji, 5 % – indėnai (miskitai, sumai, matagalpai, ramai), 9,0 % – juodaodžiai, garifunai ir kt. Dauguma gyventojų susitelkę šalies vakaruose, teritorijoje tarp ežerų ir Ramiojo vandenyno. Ten gyvena daugiausia ispanakalbiai metisai. Miškingas ir pelkėtas Moskitų krantas gyvenamas retai, ten yra išlikusios indėnų bendruomenės. Ten plačiai vartojamos kreolinės anglų kalbos formos, yra nemaža juodaodžių populiacija.

Nikaragvoje oficiali religija nėra nustatyta, tačiau didžioji dauguma gyventojų yra krikščionys: 58,5 % – katalikai, 21,6 % – evangelikai, 1,6 % – Moravijos bažnyčios sekėjai, 0,9 % – Jehovos liudytojai. 1,6 % gyventojų (daugiausia imigrantų diasporos) išpažįsta kitus tikėjimus – islamą, judaizmą, budizmą. 15,7 % Nikaragvos gyventojų savęs nepriskiria jokiai religijai^[4].

Dėl pilietinio karo ir ekonominių priežasčių daug iš Nikaragvos kilusių žmonių dabar gyvena užsienyje: daugiausia JAV ir Kosta Rikoje, taip pat Vakarų Europoje, Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje, Salvadore.

Ženkli Nikaragvos gyventojų dalis gyvena skurde, negauna reikiamo medicininio aptarnavimo. Nors raštingumas Nikaragvoje yra žemiau 70 %, ženkli pažanga padaryta į valdžią atėjus sandinistams. Somosos diktatūros laikais raštingumas tesiekė 50 % (prasčiausias Lotynų Amerikoje), bet sandinistų atliktos švietimo reformos leido pagerinti situaciją. 2005 m. 7 % nikaragviečių turėjo aukštąjį išsilavinimą^[5]. Indėnų bendruomenės turi galimybę gauti išsilavinimą gimtąja kalba.

Pagrindinis straipsnis – Nikaragvos kultūra.

Nikaragvos, kaip ir daugelio kitų Lotynų Amerikos šalių, kultūra susidarė susimaišius europiečių (ypač ispanų), indėnų ir juodaodžių kultūroms. Karibų jūros pakrantė dėl savo etninės sudėties ir ilgo britų valdymo kultūriškai artimesnė Karibų jūros saloms. Svarbi liaudies kultūros dalis yra įvairios religinės šventės, spalvingi karnavalai, populiari muzika yra pop muzika, salsa, bačata, merenga, kumbija. Grojama marimba, gitaromis.

Iš Nikaragvos kilę nemažai rašytojų, poetų. Garsiausiu šalies rašytoju laikomas modernistas Rubén Darío. Satyrinė drama El Güegüense, kilusi dar iš ikikolumbinių laikų yra įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.

Priešingai nei daugelyje Lotynų Amerikos šalių, Nikaragvoje populiariausias sportas yra ne futbolas, o beisbolas. Šalies beisbolo rinktinė yra keletą kartų laimėjusi apdovanojimus pasaulio čempionate, 1996 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Keletas Nikaragvos beisbolininkų yra žaidę MLB (žymiausias – Dennis Martínez). Taip pat populiarus boksas. Futbolas, krepšinis populiarumo susilaukia mažiau.

• Nikaragvos ryšiai
• Nikaragvos transportas
• Nikaragvos karinės pajėgos
• Nikaragvos tarptautiniai santykiai
• Nikaragvos šventės

Bendros nuorodos:

• Prezidento svetainė Archyvuota kopija 2010-05-08 iš Wayback Machine projekto.
• CŽV statistika Archyvuota kopija 2016-02-13 iš Wayback Machine projekto.
• Turistinė informacija Archyvuota kopija 2013-01-16 iš Wayback Machine projekto.
• Wikivoyage gidas

Žemėlapiai:

• Nikaragvos fizinis žemėlapis
• Nikaragvos administracinis – politinis žemėlapis
• Nikaragva per google žemėlapį

Laikas ir orai:

• Managvos laikas
• Nikaragvos orai

Šalių sąrašas | Amerika Šiaurės Amerika JAV | Kanada | Meksika Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas Centrinė Amerika Belizas | Gvatemala | Hondūras | Kosta Rika | Nikaragva | Panama | Salvadoras Karibų jūros regionas Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Jamaika | Kuba | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Mergelių salos | Gvadelupa | JAV Mergelių salos | Kaimanų salos | Karibų Nyderlandai | Kiurasao | Martinika | Montseratas | Puerto Rikas | Sen Martenas | Sint Martenas | Terkso ir Kaikoso salos Pietų Amerika Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela Kiti politiniai vienetai: Folklando (Malvinų) Salos | Prancūzijos Gviana | Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos