LIMSwiki

Kitos reikšmės – Balsė (reikšmės).

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimą lemia muzikos tonas^[1].

Visose kalbose balsis yra skiemens pagrindas, gali pats vienas sudaryti skiemenį (a-šis) nors yra kalbų, kuriose balsis nėra būtinas skiemeniui (pvz., slovėnų vrt – „sodas“). Indoeuropiečių kalbose jis nėra informatyvus, svarbiausias reikšmės perteikėjas – priebalsis. Tačiau, pavyzdžiui, polineziečių kalbose balsiai sudaro žodžio pagrindą.

• priešakiniai – [a], [æ], [e], [ɛ], [i], [ø];
• viduriniai – [ɨ], [ʉ], [ə], [ɐ];
• užpakaliniai – [o], [u], [ɑ], [ʌ], [ɯ], [ɔ], [ɤ];
• beveik priešakiniai – [ɪ], [ʏ];
• beveik užpakaliniai – [ʊ].

• lūpiniai – [u], [o], [y], [œ], [ø], [ɒ];
• nelūpiniai – [i], [e], [a], [æ], [ʌ].

• aukštutinio pakilimo – [i], [u], [ɨ], [y], [ɯ];
• vidurio aukšturinio pakilimo  – [e], [o], [ø], [ɤ];
• vidurio žemutinio pakilimo – [ɛ], [ɜ], [ʌ], [ɔ].
• žemutinio pakilimo – [a], [ä], [ɑ], [ɒ];

Dalis kalbų (lenkų, prancūzų, portugalų, tupių-gvaranių ir kt.) turi nosinius balsius, kuomet dalis oro tariama per nosį ([ã], [õ] ir kt.). Seniau tokius balsius turėjo ir lietuvių kalba, jų vietą žymi nosinės raidės.

Lietuvių kalboje yra:

• Trumpieji balsiai (a, e, i, o, u)
• Ilgieji balsiai (a, ą, e, ę, ė, y, į, o, ū, ų)

Balsius žymi šios raidės: A, E, I, O, U, Y (pastaroji dalyje kalbų gali žymėti ir priebalsį). Tarties ypatybes žymi įvairūs diakritiniai ženklai (Ā, Ö, Å, Õ, Ų, Ø, Ỹ ir kt.). Tiesa, kai kuriais atvejais balsį gali žymėti ir priebalsiai, ypač kalbose, kuriose rašyba nuo tarimo smarkiai skiriasi (anglų žodyje thigh -igh tariama kaip „ai“]. Arabų, hebrajų raštuose balsius žyminčios raidės dažniausiai iš viso praleidžiamos (abdžadas).

Beveik visos pasaulio kalbos turi bent tris balsius ar jų variacijas – [i], [a], [u]. Mažiausiai balsių naudoja Šiaurės Kaukazo, arernte (Australija), ndu (Naujoji Gvinėja) kalbos. Rečiausias balsis yra [ɜ], randamas tik paisi kalboje (Naujoji Kaledonija). Daugiausia balsių turinčią kalbą sunku nustatyti dėl neaiškių kriterijų, ką laikyti atskirais balsiais; teigiama, kad kašmyrų kalba turi daugiausia balsių (28), jų gausa pasižymi ir germanų kalbos (ypač švedų – 17), prancūzų kalba (16), vu kalbos (Kinija) tarmė (19). Kcho kalboje kartais priskaičiuojama iki 31 balsio.