LabLynx Wiki

Sausio 8 yra 8-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 357 dienos (keliamaisiais metais – 358-ios).

Apolinaras – Eivada – Eivadas – Eivarda – Eivardas – Gintė – Medvaišas – Nemira – Severinas – Teofilė – Teofilis (Teofilius) – Vilinta (Vilintė) – Vilintas

• 1547 – Mažojoje Lietuvoje išleista pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo katekizmas;
• 1813 – rusų armijos vadas Michailas Kutuzovas, paskelbęs Tėvynės karo pabaigą, išvyko iš Vilniaus;
• 1918 – Lietuvos Taryba nutarė skelbti nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi be jokių „amžinųjų ryšių su Vokietija“;
• 1927 – įsteigta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, vienijusi 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų savanorius bei Lietuvos kariuomenės kūrėjus;
• 1950 – Vilniuje sovietų saugumiečiai nužudė poetą, vertėją, politinį disidentą Kazį Jakubėną;
• 1962 – Vilniuje pradėtos retransliuoti Maskvos centrinės televizijos programos;
• 1991 – Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė Maskvoje susitiko su TSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu. Susitikime kalbėta ir apie galimybę apsaugoti Lietuvos jaunuolius nuo prievartinio ėmimo į tarybinę armiją;
• 1991 – JAV Baltieji rūmai pasmerkė TSRS sprendimą įvesti desantinės kariuomenės dalinius į Baltijos valstybes;
• 2005 – per Lietuvą praūžė uraganas „Ervinas“;
• 2012 – įvyko pirmieji M.A.M.A. apdovanojimai.

• 1499 m. – Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, Vilniaus ir Poznanės vyskupas (m. 1538 m.).
• 1588 m. – Jonas Jurgis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1625 m.).
• 1836 m. – Marcelijus Adomas Tiškevičius, Saksonijos ir Austrijos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1904 m.).
• 1849 m. – Jonas Jašmantas, lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1906 m.).
• 1855 m. – Rudolfas Lymanas, vargonininkas, dirigentas, pedagogas (m. 1904 m.).
• 1875 m. – Simonas Šultė, kunigas, katalikų sociologas^[1] (m. 1920 m.).
• 1885 m. – Pranas Klimaitis, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pedagogas, žurnalistas (m. 1940 m.).
• 1898 m. – Motiejus Miškinis, Lietuvos literatūrologas, vertėjas (m. 1974 m.).
• 1904 m. – Bronius Jakubauskas, vargonininkas, dainininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1980 m.).
• 1905 m. – Jonas Dautartas, choro ir operos dirigentas, dainininkas (m. 1984 m.).
• 1924 m. – Vladislovas Kalpokas, Lietuvos zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• 1929 m. – Aldona Pulauskienė-Kvaraciejūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1932 m.:
  • Algirdas Dambrauskas, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Česlovas Leonas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1933 m. – Kęstutis Karpavičius, Lietuvos biochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1936 m. – Petras Gailius Adomėnas, Lietuvos informatikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1937 m. – Jonas Kučinskas, Lietuvos agronomas agrochemikas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1938 m.:
  • Henrikas Andriukonis, Lietuvos teatro aktorius, rašytojas (m. 1985 m.).
  • Romualdas Mankus, Lietuvos miškininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Algimantas Jonas Kuras, Lietuvos tapytojas.
• 1941 m. – Juozas Imbrasas, Lietuvos ir Vilniaus miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Povilas Gasiulis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m.:
  • Kęstutis Čilinskas, advokatas, žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Jungtinio Demokratinio Judėjimo steigėjas ir pirmininkas, buvęs Tėvynės sąjungos frakcijos seimo narys (m. 2011 m.).
  • Vytautas Kaminskas, Lietuvos inžinierius kibernetikas, informatikas, pedagogas (m. 2022 m.).
• 1947 m. – Vidmantas Tamošiūnas, gydytojas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Juozas Sauspreškis, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Antanas Žvinklys, muzikos mokytojas ir chorvedys.
  • Regina Girčienė-Sabokonytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1956 m. – Stanislovas Teišerskis, lietuvių istorikas, pedagogas, Sąjūdžio dalyvis, politikas.
• 1957 m. – Rimantas Miliūnas, gydytojas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis veikėjas.
• 1959 m. – Petras Baranauskas, Lietuvos pedagogas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 2010 m.).
• 1960 m. – Igoris Strupeikis, gydytojas, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Gvidas Drobužas, lietuvių verslininkas, koncerno „Panevėžio keliai“ valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų; Panevėžio miesto tarybos narys.
  • Ona Grigaitė, Lietuvos dailininkė keramikė.
• 1964 m. – Jonas Kederys, veterinarijos gydytojas, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis veikėjas.
• 1985 m. – Berneen Candice Naidoo, Lietuvos R&B muzikos atlikėja ir televizijos laidų vedėja. Ištekėjusi, vyras Andrius Čereška.
• 1987 m. – Mantas Katleris, Lietuvos humoristas, televizijos laidų ir renginių vedėjas.

• 1673 m. – Jonas Božimovskis, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas (g. 1610 m.).
• 1933 m. – Simas Vaznelis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas (g. 1879 m.).
• 1934 m. – Petras Mikolainis, leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys (g. 1868 m.).
• 1945 m. – Vladas Dutkevičius, mokytojas, knygnešys, vargonininkas, chorvedys (g. 1889 m.).
• 1950 m. – Kazys Jakubėnas, Lietuvos rašytojas, vertėjas, pasipriešinimo dalyvis (g. 1908 m.).
• 1961 m. – Ignas Česaitis, Lietuvos kunigas, teologas. Teologijos daktaras (g. 1893 m.).
• 1962 m. – Steponas Strazdas, Lietuvos ir JAV visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1884 m.).
• 1974 m. – Alfonsas Paukštys, Lietuvos smuikininkas (g. 1913 m.).
• 1990 m. – Vaclovas Verikaitis, dainininkas (baritonas), vargonininkas, chorvedys (g. 1924 m.).
• 1991 m. – Jonas Adomaitis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1919 m.).
• 1997 m. – Melvin Calvin, amerikiečių chemikas (biochemikas), emigranto iš Lietuvos sūnus (g. 1911 m.).
• 2007 m. – Antanas Lapė, Lietuvos kunigas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys (g. 1961 m.).
• 2021 m. – Algimantas Jazdauskas, Lietuvos žurnalistas, istorikas (g. 1936 m.).

• 1297 – Frančeskinas Grimaldis (Franceschino Grimaldi) persirengęs vienuoliu prasiskverbė į genujiečių kontroliuojamą Monako tvirtovę, įleido į vidų savo karius ir įkūrė Grimaldžių dinastiją;
• 1798 – ratifikuota 11-oji JAV konstitucijos pataisa, apibrėžianti Aukščiausiojo teismo galias;
• 1918 – JAV prezidentas Vudrovas Vilsonas Kongresui pateikė savo „14-kos punktų“ programą – planą dėl taikos pasaulyje po Pirmojo pasaulinio karo. Praktiškai įgyvendintas tik vienas siūlymas, pagal kurį 1919 m. buvo įkurta Tautų Sąjunga;
• 1926 – Abdulas Azizas ibn Saudas (Abdul Aziz ibn Saud) tapo Hidžazo karaliumi. Valstybės pavadinimą jis pakeitė į Saudo Arabiją;
• 1959 – pirmuoju Prancūzijos penktosios respublikos prezidentu tapo Šarlis de Golis (Charles de Gaulle). Tą pačią dieną 1966 m. jis pradėjo eiti prezidento pareigas antrą kartą;
• 1971 – „Tupamaros“ judėjimo kovotojai pagrobė Jungtinės Karalystės ambasadorių Urugvajuje serą Džefrį Džeksoną (Geoffrey Jackson). Nelaisvėje jis buvo iki rugsėjo mėnesio;
• 1973 – JAV ir Šiaurės Vietnamo derybininkai Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) ir Le Duk To (Le Duc Tho) Paryžiuje atnaujino derybas dėl taikos;
• 1979 – 50 žmonių žuvo, kai Airijoje prie Bantrio miesto sprogo Prancūzijos tanklaivis „Betelgeuse“;
• 1982 – Ispanija sutiko baigti Gibraltaro blokadą mainais už derybas dėl šios Jungtinės Karalystės kolonijos ateities;
• 1989 – 44 žmonės žuvo, kai Anglijos centrinėje dalyje ant M1 autostrados nukrito Jungtinės Karalystės keleivinis lėktuvas „Boeing 737–400“. Lėktuvu iš viso skrido 126 keleiviai ir įgulos nariai;
• 1991 – apie bankrotą paskelbė viena iš seniausių JAV aviakompanijų „Pan Am“, kurios lėktuvai pirmieji pradėjo skraidyti per Atlantą. Ji tapo federalinių įstatymų dėl aviacijos rinkos liberalizavimo auka;
• 1992 – reaguodami į Bosnijos kroatų ir musulmonų sprendimą siekti, kad juos pripažintų Europos Bendrija, Bosnijos ir Hercegovinos serbai paskelbė savo respubliką;
• 1996 – 350 žmonių žuvo, kai Zairo krovininis lėktuvas nukrito ant perpildytos sostinės Kinšasos turgavietės;
• 1998 – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistas Ramzis Ahmedas Jusefas (Ramzi Ahmed Yousef), 1993 m. Niujorke mėginęs susprogdinti Pasaulio prekybos centrą;
• 1999 – popiežius Jonas Paulius II pirmą kartą nuo to laiko, kai Romos katalikų Bažnyčia prieš pusę amžiaus ekskomunikavo marksistus, susitiko su Italijos premjeru ir buvusiu komunistu Masimu Dalema (Massimo D’Alema).

• 1823 m. – Alfredas Raselas Volis, anglų gamtininkas, tyrinėtojas, geografas, antropologas ir biologas. Vienas zoogeografijos pradininkų. Volis pirmasis veikale „Darvinizmas“ pavartojo darvinizmo terminą (m. 1913 m.).
• 1862 m. – Žozefas Dešeletas, prancūzų archeologas (m. 1914 m.).
• 1899 m.:
  • Juozas Vitas, tarybinis revoliucinis ir partinis veikėjas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1943 m.).
  • Solomonas Bandaranaikė, Ceilono ministras pirmininkas nuo 1956 m. 1959 m. jis buvo nužudytas, o po metų salos vadove tapo jo našlė^[2] (m. 1959 m.).
• 1902 m.:
  • Karlas Rodžersas, įtakingas Amerikos psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Rodžersas laikomas mokslinių tyrinėjimų psichoterapijoje iniciatoriumi ir už savo pasiekimus šioje srityje 1956 m. buvo apdovanotas Amerikos psichologų asociacijos. Jo asmenybės ir tarpusavio santykių teorija, orientuota specifiškai į asmenį kaip unikalią visumą, buvo plačiai pritaikyta įvairiose srityse, kaip antai psichoterapija (Rodžerso į asmenybę orientuota terapija), švietimas, organizacija. Likus keturioms dienoms iki jo mirties, jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už savo veiklą sprendžiant tautinių grupių konfliktus Pietų Afrikoje bei šiaurinėje Airijoje. Rodžerso ir kitų humanistinės psichologijos atstovų darbai padėjo pagrindus pozityviosios psichologijos, moksliniais tyrimais patvirtinusios nemažai Rodžerso teorijų, atsiradimui (m. 1987 m.).
  • Georgijus Maksimilijanovičius Malenkovas, sovietų politikas, Komunistų partijos vadovas ir artimas Stalino bendradarbis. Po Stalino mirties trumpam buvo tapęs Sovietų Sąjungos vadovu (nuo 1953 m. kovo mėn. iki rugsėjo mėn.), 1953–1955 m. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas (m. 1988 m.).
• 1935 m. – Elvis Aronas Preslis, buvo populiariausias amerikiečių dainininkas(neoperinis baritonas) ir aktorius XX a. Elvis laikomas Amerikos ikona, dažnai vadinamas kaip „Rock&Roll’o Karalius“ arba tiesiog „Karalius“ (m. 1977 m.).
• 1942 m.:
  • Džiuničiras Koidzumis, Japonijos politikas, 2001–2006 m. ėjęs Japonijos ministro pirmininko pareigas.
  • Stivenas Hokingas, anglų Fizikas.
• 1947 m. – David Bowie, britų dainininkas (neoperinis baritonas), muzikantas, aktorius, menininkas.
• 1971 m. – Pascal Zuberbühler, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Fulham klubo vartininkas.
• 1979 m.:
  • Adrian Mutu, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir Fiorentina klubo puolėjas.
  • Stipe Pletikosa, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Spartak Moscow klubo vartininkas.
• 1980 m.:
  • Li Jung Su, Pietų Korėjos futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio gynėjo pozicijoje. Kataro klubo Al-Sadd žaidėjas.
  • Rachel Emily Nichols, amerikiečių aktorė^[3].
• 1982 m. – John Chukwudi Utaka, futbolininkas, Nigerijos rinktinės ir Portsmouth klubo puolėjas.
• 1983 m. – Felipe Colombo Eguía, Argentinos ir Meksikos aktorius ir muzikantas.
• 1986 m. – Davidas Chosuė Chimenesas Silva, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Manchester City klubo saugas.

• 1198 m. – Celestinas III, popiežius nuo 1191 m. kovo 30 d. iki mirties (g. 1106 m.).
• 1324 m. – Markas Polas, Venecijos pirklys ir keliautojas, su savo tėvu ir dėde vienas pirmųjų europiečių, keliavusių Šilko keliu į Kiniją bei apsilankiusių pas didįjį chaną – Kublajų (Čingis Chano anūkas) (g. 1254 m.).
• 1332 m. – Andronikas III Megas Komninas, Komninų dinastijos dešimtasis Trapezundo imperatorius, valdė 1330–1332 m.^[4] (g. 1310 m.).
• 1337 m. – Džotas di Bondonė, italų architektas, tapytojas ir skulptorius (g. 1267 m.).
• 1642 m. – Galilėjas Galilėjus, italų astronomas, Matematikas, filosofas ir fizikas (g. 1564 m.).
• 1713 m. – Arkandželas Korelis, italų kompozitorius ir smuikininkas^[5] (g. 1653 m.).
• 1825 m. – Elis Vitnis, JAV inžinierius, išradęs medvilnės valymo mašiną^[6] (g. 1765 m.).
• 1888 m. – Andrėjis Dyrikis, latvių visuomenės veikėjas, kalbininkas, publicistas ir vertėjas (g. 1853 m.).
• 1934 m. – Andrejus Belas, rusų rašytojas, poetas, filosofas, kritikas, publicistas, vienas žymiausių rusų simbolistų. Slapyvardis, tapęs pavarde (rus. белый – baltas), turėjo simbolizuoti dvasingumą, skaidrumą, ramybę (g. 1880 m.).
• 1941 m.:
  • Robert Baden-Powell, Didžiosios Britanijos armijos karininkas, skautų organizacijos įkūrėjas (g. 1857 m.).
  • Jošinori Vatanabė, Japonijos jakudzos yamaguchi-gumi klano penktasis bosas, šią padėtį užėmęs nuo 1989 iki 2005 metų.
• 1947 m. – Tadeušas Kutšeba, Lenkijos karinis veikėjas, divizijos generolas (g. 1885 m.).
• 1961 m. – Georges Auguste Jean Joseph Scelle, prancūzų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas (g. 1878 m.).
• 1980 m. – John William Mauchly, amerikiečių fizikas ir išradėjas (g. 1907 m.).
• 1996 m. – Fransua Miteranas, teisininkas ir politologas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1981–1995 m. Prancūzijos prezidentas (g. 1916 m.).
• 2024 m. – Guy Bonnet, prancūzų kompozitorius ir dainininkas (g. 1945 m.).^[7]

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-08 iš Wayback Machine projekto.