LabLynx Wiki

Kovo 29 yra 88-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 89-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 277 dienos.

• Lietuva – Lietuvos įstojimo į NATO diena;
• Skelbiama Žemės valanda.

Almantė – Bertoldas – Helmutas – Manvydas – Narcizas

• 1831 – 1830-1831 m. sukilimas: Šiaulių kautynės: apie 1500 sukilėlių bei Raseinių apskrities pėstininkų ir raitininkų būriai trumpo susirėmimo metu nugalėjo Rusijos kariuomenės Šiaulių įgulą;
• 1908 – Kaune įkurta Šv. Grigaliaus vargonininkų draugija;
• 1922 – Lietuvoje išleistas didžiosios žemės reformos įstatymas;
• 1969 – suorganizuota pirmoji Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė – FiDi (Fiziko diena);
• 1974 – įsteigtas pirmasis Lietuvoje – Aukštaitijos nacionalinis parkas (tuo metu vadintas Lietuvos TSR nacionaliniu parku);
• 2004 – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija and Slovėnija oficialiai įstojo į NATO kaip pilnateisės narės.
• 2017 – Berlyne rastas Vasario 16-osios akto originalas lietuvių kalba.

• 1814 m. – Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis, Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas.^[1] (m. 1872 m.).
• 1850 m. – Alfredas Karlas Jenčas, vokiečių geologas, geografas, matematikas (m. 1925 m.).
• 1857 m. – Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis, dvarininkas, paskutinis Karpių giminės atstovas.^[2] (m. 1926 m.).
• 1877 m. – Juozas Šnapštys-Margalis, Lietuvos poetas, kunigas (m. 1921 m.).
• 1898 m. – Kazys Ališauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas leitenantas, istorikas (m. 1979 m.).
• 1899 m. – Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Romos katalikų kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas (m. 1985 m.).
• 1901 m. – Sofija Janina Lukauskaitė–Jasaitienė, agronomė, Lietuvos visuomenės veikėja (m. 1981 m.).
• 1902 m. – Leonas Kuodys, Lietuvos kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas (m. 1975 m.).
• 1916 m. – Simonas Ramunis, architektas (m. 2002 m.).
• 1929 m.:
  • Vytautas Česonis, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2014 m.).
  • Albinas Kentra, Lietuvos rezistentas, pedagogas, visuomenininkas (m. 2023 m.)
• 1933 m.:
  • Henrika Marcinkevičienė-Koryznaitė, lietuvių audėja, tekstilininkė, tautodailininkė, pedagogė.
  • Milda Lenkauskienė-Gulbinskaitė, JAV lietuvių visuomenės veikėja, žurnalistė.
• 1936 m. – Stanislovas Gediminas Ilgūnas, Lietuvos rezistentas, istorikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras (m. 2010 m.).
• 1938 m. – Povilas Aksomaitis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2004 m.).
• 1942 m. – Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Lietuvos grafikė.
• 1943 m. – Edvardas Algirdas Žalnerauskas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1945 m.:
  • Julius Poškus, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rapolas Gediminas Sakalnikas, gydytojas – kardiologas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Juozas Vytautas Juocevičius, Lietuvos boksininkas, bokso teisėjas, ekonomistas, savanoris kūrėjas (m. 2024 m.).
• 1949 m. – Petras Puošiūnas, choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
• 1953 m. – Jonas Gečas, Lietuvos karinis veikėjas, atsargos pulkininkas.
• 1956 m.: 
  • Algirdas Monkevičius, Lietuvos pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas, socialinių mokslų daktaras, buvęs Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.
  • Gintautas Tamulaitis, lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
• 1959 m.:
  • Dalius Čekuolis, lietuvių diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Brolis dvynys – diplomatas Giedrius Čekuolis.
  • Giedrius Čekuolis, lietuvių diplomatas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (2000 m.). Brolis dvynys – ambasadorius Dalius Čekuolis.
  • Sigitas Kasparaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytas Šimonėlis, Lietuvos ir Širvintų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Arūnas Sakalauskas, lietuvių aktorius ir televizijos laidų vedėjas.
• 1964 m.:
  • Virgilijus Pozingis, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Visminas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Darius Mockus, verslininkas, vienintelis koncerno „MG Baltic“ akcininkas bei prezidentas, holdingo „MG Baltic Trade“ generalinis direktorius.
• 1966 m. – Darius Kučinskas, Lietuvos pianistas, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1972 m. – Lina Petkūnienė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1977 m.:
  • Rasa Kaušiūtė, Lietuvos dainininkė, dainų kūrėja, vokalo pedagogė (šiuo metu dirba LVJC, rengia mokinius koncertams, konkursams).
  • Rūta Paškauskienė, Lietuvos stalo teniso žaidėja, kuri 2008 m. spalio mėnesį Sankt Peterburge (Rusija) pirmą kartą per savo karjerą tapo Europos moterų vienetų stalo teniso čempione.
• 1983 m. – Darius Draudvila, Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializuojasi daugiakovių srityje. 2008 m. pasiekė Lietuvos uždarų patalpų septynkovės nacionalinį rekordą.^[3] Šiuo metu studijuoja Kanzaso valstybiniame universitete.^[4].
• 1984 m. – Mantas Petruškevičius, stilistas, TV laidų, renginių vedėjas.

• 1736 m. – Mykolas Beržanskis, SJ, mokyklinių dramų autorius (g. 1691 m.).
• 1938 m. – Mykolas Eustachijus Brenšteinas, Lietuvos, daugiausia Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Rašė lenkų kalba (g. 1874 m.).
• 1944 m. – Romualdas Marcinkus, lakūnas, Lietuvos kariuomenės kapitonas, parašiutininkas, futbolo žaidėjas ir treneris (g. 1907 m.).
• 1948 m. – Mykolas Leonaitis, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos kapitonas (g. 1904 m.).
• 1961 m. – Jurgis Kubilius, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (g. 1875 m.).
• 1973 m. – Juozas Tarvydas, literatūros tyrinėtojas, kritikas (g. 1900 m.).
• 1985 m. – Mikalina Glemžaitė, Lietuvos etnografė, pedagogė (g. 1891 m.).
• 1994 m. – Leonas Bajorūnas, lietuvių kultūrtechnikos inžinierius, inžinerinių mokslų daktaras (1943) (g. 1910 m.).
• 1999 m. – Alfonsas Gečas, chorvedys ir akordeonistas (g. 1923 m.).
• 2008 m. – Kazys Morkūnas, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).

• 1798 – Įkurta Šveicarijos Respublika, gyvavusi iki 1803.
• 1912 – Antarktidos tyrinėtojas R.Skotas parašė paskutinį įrašą savo dienoraštyje, iki bazinės stoties likus keletui kilometrui, kurių jam jau nebepavyko įveikti.
• 1974 – Pirmą kartą kosminis aparatas „Mariner 10“ praskrido pro Merkurijų.
• 2006 – Pilnas saulės užtemimas.

• 1790 m. – Džonas Taileris, 10-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1841 iki 1845 metų. Taileris tapo pirmuoju JAV prezidentu, perėmusiu prezidento pareigas (pagal viceprezidento teisę) (m. 1862 m.).
• 1799 m. – Edvardas Smitas-Stenlis, buvo anglų įstatymų leidėjas, tris kart Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, ilgiausiai Konservatorių partijai vadovavęs politikas. Iki 1834 metų buvo žinomas kaip Edvardas Stenlis, o 1834–1851 kaip lordas Stenlis. Stenlis yra vienas iš tik keturių Jungtinės Karalystės premjerų, ėjęs pareigas ministro pirmininko pareigas tris ar daugiau kartų atskirais laiko tarpais (ne iš eilės).^[5] Tačiau Edvardo Smito-Stenlio vadovavimas ministrų kabinetui kiekvienu iš jo vadovavimo periodu truko mažiau nei dvejus metus, ir iš viso premjero pareigas jis ėjo kiek daugiau nei ketverius metus – mažiau nei dagumą kitų Didžiosios Britanijos premjerų (m. 1869 m.).
• 1826 m. – Vilhelmas Liebknechtas, vokiečių darbininkų judėjimo ir Vokietijos politinis veikėjas (m. 1900 m.).
• 1899 m. – Lavrentijus Pavlovičius Berija, TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos (m. 1953 m.).
• 1900 m. – John McEwen, aštuonioliktasis Australijos Ministras Pirmininkas (m. 1980 m.).
• 1902 m. – Herbertas Lykumas, latvių scenografas, tapytojas (m. 1980 m.).
• 1917 m. – Vitoldas Henselis, lenkų archeologas, istorijos daktaras (m. 2008 m.).
• 1927 m. – John Robert Vane, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (m. 2004 m.).
• 1928 m. – Vincent „Smakras“ Gigante, žymus Niujorko Genovese mafijos šeimos bosas, nuo 1960-ųjų vidurio priedangai vaidinęs psichinį ligonį (m. 2005 m.).
• 1929 m. – Vadimas Medvedevas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. Buvo vienas artimiausių M. Gorbačiovo bendradarbių. Lydėjo jį vizito Lietuvoje metu (1990 m.).
• 1930 m. – Anerood Jugnauth, Mauricijaus politikas, prezidentas ir ministras pirmininkas (m. 2021 m.).
• 1943 m.:
  • Džonas Meidžoras, D. Britanijos politikas, 1990–1997 metais Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
  • Vangelis, pasaulyje pagarsėjęs graikų elektroninės ir kino filmų muzikos kompozitorius bei atlikėjas (m. 2022 m.).^[7]
• 1951 m. – Roger Bruce Myerson, 2007 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[8].
• 1967 m.:
  • Ainaras Bagatskis, latvių krepšininkas ir treneris, buvęs Latvijos nacionalinės krepšinio rinktinės narys.
  • Natali Kardonė, Prancūzijos aktorė ir dainininkė. Jos tėvas sicilietis, motina – ispanė.
• 1973 m. – Markas Overmarsas, karjerą baigęs olandų profesionalus futbolininkas, žaidęs kairiojo krašto puolėjo pozicijoje. Olandas vienodai gerai galėjo smūgiuoti ir kamuolį valdyti abiem kojomis bei pasižymėjo dideliu greičiu, todėl turėjo pravardę „Bėgikas“ (Roadrunner – pagal populiaraus amerikiečių animacinio serialo veikėją).
• 1977 m. – Leonardas Franko, Argentinos nacionalinės futbolo rinktinės ir Galatasaray SK klubo vartininkas.
• 1978 m. – Igor Rakočević, Serbijos profesionalus krepšininkas, žaidžiantis Eurolygos Stambulo Efes Pilsen komandoje.
• 1982 m. – Jekabas Redlichas, Latvijos ledo ritulio gynėjas.

• 1058 m. – Steponas IX, Popiežius nuo 1057 m. rugpjūčio 3 d. iki mirties (g. 1020 m.).
• 1792 m. – Gustavas III, 1771–1792 m. Švedijos karalius (g. 1746 m.).
• 1866 m. – Nadežda Durova, rusų rašytoja, pirmoji moteris Rusijos imperijos kariuomenės karininkė (g. 1783 m.).
• 1870 m. – Polis Emilis Bota, prancūzų archeologas, istorikas, gydytojas. Senovės Mesopotamijos tyrinėjimų pradininkas (g. 1802 m.).
• 1912 m. – Robertas Skotas, anglų poliarinis keliautojas. Vadovavo 2 poliarinėms ekspedicijoms į Antarktidą (g. 1868 m.).
• 1937 m. – Fiodoras Kenemanas, rusų kompozitorius, pianistas ir pedagogas (g. 1873 m.).
• 1963 m. – Augustas Rei, teisininkas, advokatas, Estijos politinis veikėjas (g. 1886 m.).
• 1980 m. – Annunzio Paolo Mantovani, italų kilmės dirigentas ir aranžuotojas (g. 1905 m.).
• 1982 m. – Carl Orff, XX a. vokiečių kompozitorius, pagarsėjęs savo kantata Carmina Burana (g. 1895 m.).
• 2007 m. – Tosiwo Nakayama, pirmasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas (g. 1931 m.).
• 2020 m. – Krzysztof Penderecki, lenkų kompozitorius, pedagogas ir dirigentas (g. 1933 m.).