LabLynx Wiki

Kordoba Córdoba
Miesto gatvė
Kordoba 31°24′0″ p. pl. 64°11′0″ v. ilg. / 31.40000°š. pl. 64.18333°r. ilg. / 31.40000; 64.18333 (Kordoba (Argentina))
Laiko juosta: (UTC-3)
Valstybė	Argentina
Provincija	Kordobos provincija
Departamentas	Kapitalio departamentas
Įkūrimo data	1573 m.
Gyventojų (2010[1])	1 317 298
Plotas	562 km²
Tankumas (2010[1])	2 344 žm./km²
Altitudė	390 m
Tinklalapis	www.cordoba.gov.ar
Vikiteka	Kordoba

Kordoba (isp. Córdoba) – miestas centrinėje Argentinoje, Čikaso kalnagūbrio pašlaitėje, prie Primero (arba Sukijos) upės. Kordobos provincijos centras. Kordoba išsidėsčiusi svarbiausiame šalies žemės ūkio regione; vienas svarbiausių pramoninių ir istorinių miestų šalyje. Kordoba – 2006 m. Amerikos kultūros sostinė.

Kordoba įkurta 1573 m.^[2] Cheronimo Luiso de Kabreros, pavadinusio pagal Ispanijos miestą Kordobą. Kordoba – vienas seniausių šalies miestų (seniau įkurtos tik Buenos Airės ir Santjago del Esteras). 1613 m. jėzuitų ordino įkurtas Kordobos universitetas yra seniausias visoje Pietų Amerikoje. 1782 m. tapo Tukumano provincijos sostine. 1806 m. laikinai buvo La Platos Vicekaralystės sostine. Po Antrojo pasaulinio karo tapo Argentinos karinės aviacijos pramonės centru. 1947 m., kartu su Vokietijos inžinieriais, įkurtas Aeronautikos institutas (Instituto Aerotécnico). 2000 m. jėzuitų kvartalas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Po Antrojo pasaulinio karo miestas suklestėjo kaip pramonės centras. Automobilių gamyba (Renault, Volkswagen, Fiat). Geležinkelių transporto, karinės aviacijos (Fábrica Militar de Aviones), tekstilės, maisto, chemijos, metalurgijos pramonė. Taip pat vystomos aukštosios technologijos (palydovų, telefonų, kitų elektronikos prietaisų gamyba).

Svarbiausios geležinkelio arterijos veda į Buenos Aires ir Saltą. Keliai į Rosariją, La Riochą, Santjago del Esterą, Santa Rosą, Santa Fė, San Chuaną. Kordobos oro uostas.

• Senamiestis,
• Katedra San Martino aikštėje,
• Jėzuitų kripta,
• Švč. Jėzaus Draugijos bažnyčia,
• Monserato nacionalinė kolegija,
• Kordobos valstybinis universitetas (su Didžiąja Biblioteka),
• Vicekaraliaus Rafaelio de Sobremontės rūmai,
• Emilijaus Karafos muziejus priešais Ispanijos aikštę,
• Religinio meno muziejus,
• Šv. Pranciškaus (barokinė), Kapucinų ir Karmelio kalno (gotikinės), Šv. Dominyko (kolonijonė) bažnyčios,
• San Martino teatras,
• Zoologijos sodas ir Sarmiento parkas,
• Astronomijos observatorija,
• Botanikos sodas,
• Kordobos olimpinis stadionas Chateau Carreras ir jį supantis parkas,
• 1957 m. pastatytas marmurinis paminklas Argentinos Antarktidai,
• Primero upės pakrantė su parkais ir tiltais (Puente Quebrado, Puente del Centenario ir kt.).

• Vasario mėnesio karnavalas,
• Liepos 20 d. jaunimo švenčiama (daugiausia Sarmiento parke) Draugų diena,
• Rugsėjo 21 d. Pavasario diena.

Komercinė miesto dalis su drabužių, maisto, avalynės, metalo dirbinių, kompiuterių pardotuvėmis. Čia įsikūręs Kordobos bankas. Daug restoranų (Mc’Donalds, itališki, argentinietiški). Kvartalo centras – San Martino aikštė.

Tai aukštuomenės rajonas, su supermarketais, drabužių salonais ir restoranais.

Didelę miesto dalį užimantis rajonas, su restoranais (El Bodegón de Argüello, Rancho Grande, Restorante Italiano), maisto, drabužių pardotuvėmis. Čia yra tradiciniai pietietiški gyvenamieji namai. Daug barų, naktinių klubų.

Taip pat daug restoranų, pardotuvių, klubų, supermarketų. Irigojeno prospekte įsikūrusios įvairios įstaigos, kompanijos.

Yra miesto pietinėje dalyje, prie Sarmiento parko. Čia yra dauguma Kordobos nacionalinio universiteto fakultetų, futbolo stadionas, teniso kortai, zoologijos sodas.

Šiame rajone yra vokiečių kolegija (Colegio Aleman), Argueljo akademija, Karmen kolegija.

Sparčiai augantis privačių gyvenamųjų namų rajonas.

Mieste 1978 m. vyko XI pasaulio futbolo čempionatas.

• www.cordoba.gov.ar
• www.cordoba.net Archyvuota kopija 2008-03-20 iš Wayback Machine projekto.
• La Voz del Interior – svarbiausias miesto dienraštis
• Kordobos universitetas