LabLynx Wiki

Kęstutis Čilinskas
Gimė	1946 m. sausio 8 d. Šiauliai
Mirė	2011 m. gegužės 20 d. (65 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Palangos kapinėse
Veikla	advokatas, žmogaus teisių gynėjas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija	1998 m. Tėvynės sąjunga
Alma mater	Vilniaus universitetas

Kęstutis Čilinskas (1946 m. sausio 8 d. Šiauliuose – 2011 m. gegužės 20 d. Vilniuje^[1]) – Lietuvos advokatas, žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Jungtinio Demokratinio Judėjimo steigėjas ir pirmininkas, buvęs Tėvynės sąjungos frakcijos seimo narys.

Visuomenei geriausiai žinomas kaip Vytauto Pociūno našlės Liudvikos Pociūnienės advokatas, siekęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas Generalinę prokuratūrą įpareigotų atnaujinti tyrimą dėl karininko žūties. Kęstutis Čilinskas taip pat buvo „Krekenavos agrofirmos” darbuotojos Dalios Budrevičienės atstovas.

Kęstutis Čilinskas baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis.

Nuo 1973 m. iki šiol dirbo advokatu. Advokatų K. Čilinsko ir R. Čilinskaitės kontoros EX JURE advokatas, vadovas. Buvo vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.

Atkuriant nepriklausomybę, po 1991 m. sausio 13-osios vedė derybas su sovietine kariuomene ir OMONu dėl agresijos veiksmų nutraukimo ir pasitraukimo į Rusiją.

Dirbo Vyriausybės kancleriu, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, Seimo Žmogaus teisių komiteto patarėju. Mykolo Romerio universitete skaitė paskaitas teisėkūros klausimais.

Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas. Teisės vyriausiasis ekspertas Lietuvai pagal sutartį su Didžiosios Britanijos universitetu (University of Teesside), teisės ekspertas pagal JT vystymo programos ir LRS projektą FIURIST, LRS patvirtinto Žmogaus teisių veiksmų Lietuvos Respublikoje plano bendraautoris.

2007 m. spalį pagal Tėvynės sąjungos sąrašą Alytaus rajone vykusiuose rinkimuose pateko į Seimą, aplenkęs Darbo partijos narį Viktorą Uspaskichą. Tačiau 2008 m. kreipėsi su pareiškimu į TS Tarybą, kurios nutarimu balandžio mėnesį buvo įrašytas TS kandidatu į Seimą vienmandatėje Dzūkijos apygardoje ir prašė jo kandidatūrą išbraukti. K. Čilinskas teigė, kad dirbdamas Seime patyrė, jog suderinti teisę su politinėmis partijų pozicijomis Seime buvo sunku. Jis taip pat kaltino sprendimus priimančius Seimo narius veidmainyste, atstovavimu stambiajam kapitalui, korupcija ir nesąžiningu susidorojimu su konkurentais.^[2]

2008 m. sausio 24 d. K. Čilinskas, pasiūlė alternatyvų įstatymą dėl branduolinės jėgainės projekto ir LEO LT investuotojo. K. Čilinskas kritikavo premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės siūlytą projekto modelį kaip visuomenei nenaudingą. Pagrindinės projekto ydos, anot jo, buvo: išskirtinių teisių suteikimas vienai bendrovei (VP Grupei) dalyvauti projekte be konkurso ir įstatymo punkto nebuvimo, kuris įpareigotų šią bendrovę AE projektą įgyvendinti. Taip pat buvo kritikuotas siūlymas vienai bendrovei įgyti dominuojančią padėtį energetikos ūkyje ne įnešant pinigus, o remiantis skirtumu, kuris susidarė bendrovės kapitalo vertę įvertinus brangiai, o valstybės valdomos AB „Lietuvos energija“ ir RST kapitalą įvertinus pigiau.

Vyriausybės skuba gauti Seimo sutikimą dėl atitinkamų įstatymų buvo suprasta kaip nenoras sulaukti Lietuvos Konstitucinio teismo ir Europos Teisingumo teismo bendrovių įvertinimo rezultatų.^[3]

Tų pačių metų sausio 29 d., balsų dauguma, pasiūlymą Seimas atmetė.^[4]

2008 m. rugsėjį savaitraščio Atgimimas straipsnyje „Viskas perkama ir parduodama iki paskutinio garbės lašo“ K. Čilinskas pateikė esminius kaltinimus LR Vyriausybei, Seimui bei teisėtvarkos organams dėl oligarchines grupuotes atstovaujančios veiklos ir pavadino Seimą „kriminalizuota institucija“.^[5] K. Čilinskas pabrėžė, kad susikompromitavusių politikų grįžimas į valdžią būdingas oligarchinėms valstybėms, kuriose monopolinis korumpuotas kapitalas yra suinteresuotas remti nesąžiningą parlamentą ir vykdomąją valdžią. Anot jo įstatymų leidėjo ir Vyriausybės darbas buvo sudaryti šiltnamio sąlygas kriminaliniam oligarchiniam monopoliniam kapitalui. Ginant oligarchiją Vyriausybė ir Seimas stengėsi nusikalstamus sluoksnius apginti nuo teisėsaugos. Kaip vieną įžūliausių konstitucijos nepaisymo atvejų K. Čilinskas pateikė Seimo patvirtintą LEO LT projektą, kuriuo dalis valstybinio turto be konkurso ir viešų svarstymų buvo perduotas „Maximos“ parduotuvių tinklo savininkei VP Grupei.