LabLynx Wiki

1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

• Liepos 7 d. – Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune.^[1][2][3][4]

Gimtadieniai  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota

^[Sausis]

• Sausio 1 d. – Adomas Varnas, dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas. Kūrė realistinius portretus, peizažus, grafikos darbus (m. 1979 m.).
• Sausio 3 d. – Steponas Kairys, signataras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius (m. 1964 m.).

^[Vasaris]

• Vasario 2 d. – Feliksas (Peliksas) Martišius, Romos katalikų kunigas, švietėjas ir sodininkas, visuomenės veikėjas (m. 1955 m.).
• Vasario 16 d. – Janušas Ivaškevičius, lenkų istorikas, archyvaras (m. 1944 m.).

^[Kovas]

• Kovo 17 d. – Kazimieras Vasiliauskas, inžinierius mechanikas, profesorius, medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje (m. 1957 m.).
• Kovo 31 d.:
  • Antanas Kaškelis, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1928 m. majoras, 1936 m. jūrų kapitonas (m. 1944 m.).
  • Juozas Kraucevičius, Lietuvos karinis veikėjas, lakūnas, generolas leitenantas (m. 1964 m.).

^[Balandis]

• Balandžio 9 d. – Vladas Požela, teisininkas, advokatas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1960 m.).
• Balandžio 11 d. – Jonas Biliūnas, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas (m. 1907 m.).

^[Gegužė]

• Gegužės 1 d. – Konstantinas Kleščinskis, Rusijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1927 m.).
• Gegužės 5 d. – Jurgis Šaulys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. 1948 m.).

^[Birželis]

• Birželio 18 d. – Bernardas Kadatis (Kadata), Lietuvos astronomas, geodezininkas, pedagogas (m. 1957 m.).
• Birželio 20 d. – Juozas Gaubas, vargonininkas, dirigentas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1962 m.).
• Birželio 27 d. – Petras Adomavičius, teisininkas, teisėjas (m. 1967 m.).

^[Liepa]

• Liepos 5 d. – Liudvikas Abramovičius, lenkų žurnalistas, Lietuvos kultūros istorikas (m. 1939 m.).
• Liepos 26 d. – Vladas Bagdanavičius, vargonininkas ir chorvedys (m. 1960 m.).

^[Rugpjūtis]

• Rugpjūčio 6 d. – Jonas Kasakaitis, Romos katalikų kunigas, poetas ir publicistas (m. 1967 m.).

^[Rugsėjis]

• Rugsėjo 25 d. – Kleopas Gaigalis, Lietuvos radiotechnikas (m. 1957 m.).

^[Spalis]

• Spalio 1 d. – Bronislava Biržiškienė-Šėmytė, lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja (m. 1955 m.).
• Spalio 14 d. – Antanas Žymantas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas ir visuomenės veikėjas. Rašytojos Žemaitės sūnus (m. 1949 m.).
• Spalio 28 d. – Simas Vaznelis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas (m. 1933 m.).

^[Lapkritis]

• Lapkričio 1 d. – Antanas Verbyla, knygnešys (m. 1941 m.).
• Lapkričio 5 d. – Maksimas Katchė, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1933 m.).
• Lapkričio 6 d. – Kazimieras Būga, kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius (m. 1924 m.).

^[Gruodis]

• Gruodžio 25 d. – Jonas Pranas Aleksa, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas (m. 1955 m.).
• Gruodžio 29 d. – Teresė Kubilinskaitė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1926 m.).

• Sausio 6 d. – Juzefas Mianovskis, Lietuvos gydytojas fiziologas, medicinos daktaras (1829 m.), pirmasis atkurto Varšuvos universiteto rektorius (g. 1804 m.).

• Kovo 8 d. – Otto Hahn, 1944 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (m. 1968 m.).
• Kovo 14 d. – Albertas Einšteinas, vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją (m. 1955 m.).
• Gegužės 6 d.:
  • Bedržichas Hroznas, Čekijos archeologas ir istorikas hetitologas, kalbininkas (m. 1952 m.).
  • Karlis Brencenas, latvių dailininkas vitražistas, tapytojas (m. 1961 m.).
• Gegužės 17 d. – Simonas Petliūra, Ukrainos Respublikos politinis ir karinis veikėjas.
• Birželio 6 d.:
  • Agripina Jakovlevna Vaganova, rusų baleto šokėja, choreografė (m. 1951 m.).
  • Leslis Patrikas Aberkrombis, anglų architektas, urbanistas, architektūrologas (m. 1957 m.).
• Birželio 12 d. – Chuanas Emilijanas O'Liris, Paragvajaus žurnalistas, istorikas, politikas, poetas, eseistas (m. 1969 m.).
• Liepos 9 d. – Fridrichas Adleris, fizikas teoretikas, žurnalistas, Austrijos politinis veikėjas, subjektyviojo idealizmo šalininkas (m. 1960 m.).
• Liepos 11 d. – Burkardas Dzenis, latvių skulptorius. Vienas profesionaliosios latvių skulptūros pradininkų (m. 1966 m.).
• Liepos 23 d. – Alfredas Kalninis, latvių kompozitorius, vargonininkas (m. 1951 m.).
• Liepos 24 d. – Johannes Hoßfeld, vokiečių teisininkas, Mutinės ir Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcijos tarnautojas, viešųjų finansų veikėjas (m. 1948 m.).
• Rugpjūčio 4 d. – Maksas Ebertas, vokiečių archeologas, daktaras (m. 1929 m.).
• Rugpjūčio 8 d. – Emilianas Sapata Salasaras, pagrindinė figūra Meksikos revoliucijoje, kuri prasidėjo 1910, ir kuri pradžioje buvo nukreipta prieš prezidentą Porfirijų Diasą. Jis suformavo svarbią revoliucinę jėgą, Pietų išlaisvinimo kariuomenę, ir jai vadovavo (m. 1919 m.).
• Rugpjūčio 31 d. – Imperatorius Taišio, 123-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1912–1926 (m. 1926 m.).
• Spalio 5 d. – Francis Peyton Rous, 1966 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (m. 1970 m.).
• Spalio 12 d. – Renė Lerišas, prancūzų chirurgas, daktaras (m. 1955 m.).
• Spalio 26 d. – Levas Davidovičius Trockis, nužudytas Coyoacán Meksiko miesto pietinėje dalyje Stalino nurodymu.
• Gruodžio 19 d. – Josifas Unšlichtas, LKLSD ir VKP(b) partinis veikėjas, vienas iš VČK-GPU kūrėjų^[7] (m. 1938 m.).
• Gruodžio 21 d. – Josifas Stalinas, Tarybų Sąjungos politinis veikėjas. Nuo 1922 m. balandžio 3 d. buvo komunistų partijos lyderis, nuo 1927 m. iki mirties faktiškai buvo vienvaldis diktatorius. Jo valdymo metu tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo masiškai žudomi, o milijonai Tarybų Sąjungos piliečių ištremti į GULAG'o koncentracijos stovyklas. Per Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją milijonai žmonių mirė badu (ypatingai daug Ukrainoje ir Pavolgyje, Tambovo srityje) (m. 1953 m.).
• Gruodžio 30 d. – Šri Ramana Maharšis, tamilų kilmės žymus Indijos dvasinis mokytojas, advaitos-vedantos atstovas. Tikrasis vardas - Venkataramanas Ajaras. Vėliau jį pavadino Maharšis (kas reiškia „didysis išminčius“), o Ramana yra sutrumpinimas iš Venkataramanas (m. 1950 m.).

• Vasario 6 d. – Auseklis, latvių poetas, pedagogas, publicistas. Vienas iškiliausių latvių romantizmo poetų, latvių tautinio atgimimo idėjos pradininkas (g. 1850 m.).
• Vasario 21 d. – Širas Ali, Afganistano emyras (g. apie 1825 m.).^[8]
• Balandžio 16 d. – Bernadetė Subiru, prancūzė piemenaitė, kuri 1858 metų vasario - birželio mėnesiais, gimtajame Lourdes mieste, pranešė apie 18 Švč. Marijos pasirodymų (g. 1844 m.).

Nedatuota

• Džeimsas Klarkas Maksvelas, įžymus anglų fizikas (g. 1831 m.).