IHE Wiki
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Mogiliavo mūšis (lenk. Bitwa pod Mohylewem, rus. Битва под Шкловом) – 1581 m. birželio 27 d. Mogiliave vykęs Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos carystės kariuomenių mūšis, vienas iš 1577–1582 m. ATR–Rusijos karo dėl Livonijos susidūrimų. Rusijos istoriografijoje kartu su kautynėmis, keletu dienų anksčiau vykusiomis už 40 km į šiaurę nuo Šklovo, vadinamas Šklovo mūšiu. Mūšyje atsiskleidė ATR kariuomenės husarų dalinių vertė. Jie, pasinaudodami psichologiniu efektu (sparnuotųjų husarų aprangos keliamas įvaizdis, kad tokios pajėgos atrodo gerokai didesnės nei yra), sėkmingai apsigynė nuo daug kartų didesnės priešo kariuomenės. 1577 m. kilo ATR ir maskvėnų karas dėl Livonijos. 1579–1580 m. karalius Steponas Batoras surengė dvi pergalingas ekspedicijas, kurių metu buvo susigražintas Polockas ir užimti Didieji Lukai. 1581 m. pradžioje S. Batoras rengėsi pulti Pskovą. Žinia apie rengiamą naują Batoro ekspediciją Rusijos carą Ivaną Rūstųjį pasiekė iš Lenkijos dvare dirbusio šnipo. Siekdami užbėgti už akių, maskvėnai birželį įsiveržė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją. Ivano Rūsčiojo ir jo sąjungininkų (daugiausia totorių) kariuomenėje buvo apie 30 tūkst. karių, o su pagalbiniais – iki 45 tūkst. |
rugpjūčio 12 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Francas Jozefas Haidnas (vok. Franz Joseph Haydn; 1732 m. kovo 31 ar balandžio 1 d. – 1809 m. gegužės 31 d.) – austrų kompozitorius klasikas. Jam esant gyvam, pirmasis vardas Francas nevartotas (paties noru), ir dabar dažniau kompozitorius vadinamas tiesiog Jozefu Haidnu. Gimė Rorau miestelyje (Žemutinė Austrija). Tėvas Matijas Haidnas, motina – Marija Koler. Nė vienas iš tėvų nebuvo muzikantas, nors Matijas mėgo atlikti liaudies muziką. Tėvai pastebėjo savo sūnaus talentą, todėl sutiko su giminaičio Johano Matijo Franko pasiūlymu pasiimti jaunąjį Haidną pas save mokymui. Dar šešerių nesulaukęs berniukas persikėlė į Hainburgą ir daugiau nebegyveno su tėvais. Franko gyvenimas nebuvo lengvas: vaikas būdavo alkanas, prastai apsirengęs, tačiau jis greitai išmoko skambinti klavesinu ir griežti smuiku, taip pat giedojo bažnyčios chore. 1740 m. berniuką pastebėjo Vienos Šv. Stepono katedros chormeisteris, ir Haidnas paliko Franką. Nors Vienoje jo taip pat niekas nelepino, Šv. Stepono katedra buvo svarbus Europos muzikinio gyvenimo centras, čia buvo atliekama žymių kompozitorių naujausia muzika, taigi Haidnas nemažai išmoko. 1749 m., mutavus balsui, jis buvo atleistas. Benamiu tapęs būsimasis kompozitorius vieną naktį turėjo praleisti parke ant suoliuko, tačiau jį priglobė draugai, ir Haidnas pradėjo laisvo muzikanto karjerą: dirbo samdomu muzikantu, mokė muzikos. Šiuo periodu parašė pirmuosius styginių kvartetus bei operą. Šios savaitės iniciatyva yra kompozitoriai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
