Trends in LIMS

Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 102-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos.

• Tarptautinė kalinių išlaisvinimo iš koncentracijos stovyklų diena.

Eigmantas – Eigminas – Vykintas – Leonas

• 1733 m. – Alytuje kilo didelis gaisras;^[1]
• 1764 m. – Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;
• 1831 m. – Švenčionių kautynės;
• 1863 m. – 1863 m. sukilimas: Vaclovo Akordo surinktas Kalvarijos apylinkių sukilėlių būrys užėmė Kalvarijos miestą;
• 1990 m. – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;
• 2006 m. – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

• 1871 m. – Povilas Jakubėnas, knygnešys, evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, mokslininkas, visuomenės veikėjas (m. 1953 m.).
• 1879 m. – Jonas Biliūnas, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas (m. 1907 m.).
• 1888 m. – Eliziejus Draugelis, gydytojas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas (m. 1981 m.).
• 1897 m. – Janina Lašienė-Mackevičaitė, Lietuvos gydytoja patologoanatomė, medicinos mokslų daktarė. Patologinės anatomijos viena pradininkių Lietuvoje (m. 1993 m.).
• 1901 m. – Vladas Karvelis, Lietuvos ir SSRS karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, Raudonosios Armijos generolas majoras (m. 1980 m.).
• 1905 m. – Kęstutis Jonas Grigaitis, Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas.
• 1924 m. – Teklė Kapustinskaitė, Lietuvos miškininkė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1929 m. – Birutė Ciplijauskaitė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja.
• 1933 m. – Povilas Dikčius, Lietuvos kompozitorius (m. 1991 m.).
• 1934 m. – Vitalija Bogutaitė-Keblienė, lietuvių poetė, chemikė, pedagogė.
• 1935 m. – Kazys Almenas, lietuvių rašytojas, inžinierius, daktaras.
• 1938 m.:
  • Leonas Jonaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, bibliofilas, ekslibrisų kolekcininkas, technologijos mokslų daktaras (m. 2004 m.).
  • Petras Mindaugas Grigaitis, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1948 m. – Titas Bikinas, lietuvių kalvis, juvelyras, tautodailininkas.
• 1951 m. – Antanas Gailius, Lietuvos poetas, vertėjas.
• 1954 m.:
  • Valentas Šimonis, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
• 1958 m.:
  • Rasa Gelgotienė-Brundzaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja (m. 2023 m.).
  • Vitas Merkevičius, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Vytautas Marcinkus, Lietuvos architektas.
• 1964 m. – Giedrius Tomas Buračas, Lietuvos biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1967 m. – Eugenija Selskienė, pedagogė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1971 m. – Darijus Pundžius, gydytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Rytis Cicinas, pop dievaitis.
• 1975 m. – Orestas Buitkus, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje, Tauragės „Tauro“ klube, atstovavęs šalies nacionalinę rinktinę.
• 1976 m. – Violeta „Sati“ Jurkonienė, Lietuvos dainininkė.
• 1977 m. – Rimantas Kaukėnas, lietuvių krepšininkas, žaidžiantis Sienos „Montepaschi“ komandoje.
• 1983 m. – Povilas Čukinas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Kauno „Žalgirio“ klube.
• 1989 m. – Modestas Vaičiulis, Lietuvos slidininkas.
• 1996 m. – Antanas Sakavickas Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Alytaus "Dzukija" klube.

• 1801 m. – Jurgis Meškaitis, religinių raštų vertėjas, giesmių eiliuotojas.

• 1668 m. – Jonas Jaknavičius, SJ, Lietuvos raštijos darbuotojas, pedagogas (g. 1589 m.).
• 1876 m. – Kajetonas Nezabitauskis, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio veikėjas, bibliografas (g. 1800 m.).
• 1943 m. – Jonas Karutis, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1900 m.).
• 1958 m. – Vytautas Bendoravičius, Lietuvos karo gydytojas, pulkininkas leitenantas (g. 1891 m.).
• 1959 m. – Bronius Pundzius, lietuvių skulptorius monumentalistas (g. 1907 m.).
• 1970 m. – Algirdas Skinkys, poetas^[2] (g. 1925 m.).
• 1984 m. – Jonas Dautartas, choro ir operos dirigentas, dainininkas (g. 1905 m.).
• 1986 m. – Gediminas Jokimaitis, Lietuvos poetas (g. 1920 m.).
• 1987 m. – Kazys Ambrasas, literatūros kritikas (g. 1931 m.).
• 2000 m. – Bronius Masiokas, Lietuvos inžinierius, žodynų rengėjas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1916 m.).
• 2005 m. – Juozas Bagdonas, dailininkas, Plungės garbės pilietis, Žemaičių dailės muziejaus kūrėjas (g. 1911 m.).
• 2006 m. – Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1951 m.).
• 2009 m. – Vytautas Juozapas Mažiulis, Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1926 m.).

• 1713 – pasirašyta Utrechto sutartis;
• 1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;
• 1957 – Didžioji Britanija suteikė savivaldą Singapūrui;
• 1961 – įvyko debiutinis Bob Dylan (Bobo Dilano) koncertas.
• 1984 – Sovietų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;
• 1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.
• 2019 – Londone sulaikytas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) – vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas, kuris nuo 2012 metų slapstėsi Ekvadoro ambasadoje Jungtinės Karalystės sostinėje.

• 146 m. – Septimijus Severas, Senovės Romos generolas ir imperatorius nuo 193 m. balandžio 9 d. iki 211 m (m. 211 m.).
• 1806 m. – Frederikas Le Plė, prancūzų inžinierius, ekonomistas ir sociologas (m. 1882 m.).
• 1825 m. – Ferdinandas Lasalis, vokiečių filosofas, lasalizmo pradininkas, politinis veikėjas (m. 1864 m.).
• 1880 m. – Chulijas Sesaras Teljas, garsiausias visų laikų Peru archeologas, tyrinėjęs priešinkines Peru kultūras (m. 1947 m.).
• 1884 m. – Leonas Felipė, ispanų poetas, dramaturgas (m. 1968 m.).
• 1918 m. – Jaap Penraat, olandų architektas^[3] (m. 2006 m.).
• 1920 m. – Marlen Haushofer, austrų rašytoja, feministė. Nors buvo gavusi keletą prestižinių literatūros premijų, didžiausias tarptautinis pripažinimas atėjo XX a. devintajame dešimtmetyje (m. 1970 m.).
• 1930 m. – Anton Szandor LaVey, Satanistų bažnyčios įkūrėjas ir aukščiausiasis jos dvasininkas Amerikoje. Pramintas Juoduoju popiežiumi. Taip pat rašytojas, okultistas ir muzikantas. Parašė Šėtono bibliją, kurioje suformulavo „Lavėjiškąsias satanizmo“ dogmas – sujungtą autoriaus suvokimą apie žmogaus prigimtį, filosofų darbus apie materializmą ir individualizmą (m. 1997 m.).
• 1944 m. – Džonas Frederikas Milius, lietuvių kilmės JAV kino režisierius, scenaristas.
• 1949 m. – Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys.
• 1968 m. – Sergejus Vasilijevičius Lukjanenko, rusų fantastikos rašytojas.
• 1973 m. – Tomi Koivusaari, Suomijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip metalo grupės Amorphis gitaristas ir buvęs vokalistas.
• 1979 m. – Omar Al-Ghamdi, futbolininkas, Saudo Arabijos rinktinės ir Al Hilal klubo saugas.
• 1980 m. – Keidži Tamada, futbolininkas, Japonijos rinktinės ir Nagoya Grampus Eight klubo puolėjas.
• 1986 m. – Alsény Camara, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir LB Châteauroux klubo gynėjas.
• 1987 m. – Jocelyn Eve Stoker, D. Britanijos soul atlikėja^[4].

• 1755 – Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;
• 1949 – Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
• 1971 – Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.
• 1997 - Melovin, ukrainiečių dainininkas, dainų autorius, kompozitorius

• 1870 m. – Chustas Chosė de Urkiza, Argentinos generolas ir politikas. 1854–1860 m. buvo Argentinos Konfederacijos prezidentu (g. 1801 m.).
• 1958 m. – Konstantinas Juonas, rusų tapytojas peizažistas, meno teoretikas, nuo 1947 m. TSRS Meno akademijos akademikas (g. 1875 m.).
• 1963 m. – Rafaelis Abramovičius Reinas, Rusijos socialdemokratų partijos (menševikų) ir Bundo vadovas (g. 1880 m.).
• 2007 m. – Kurtas Vonnegutas Jaunesnysis, JAV rašytojas. Groteskiniuose alegoriniuose romanuose smerkė šiuolaikinės visuomenės nužmogėjimą, militarizmą ir Žemei daromą žalą (g. 1922 m.).
• 2024 m. – Šigeharu Ueki, buvęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (g. 1954 m.).^[5]