The US FDA’s proposed rule on laboratory-developed tests: Impacts on clinical laboratory testing

Spalio 3 yra 276-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 277-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 89 dienos.

Alanas – Alanta – Evaldas – Kristina – Milgintas – Teresė – Valda

• 1877 m. – Pranas Kuzma, Lietuvos visuomenės veikėjas, administracinis darbuotojas (m. 1943 m.).
• 1882 m. – Alfredas Jonas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą. Rusijos imperijos ir Lietuvos Respublikos diplomatas (m. 1930 m.).
• 1887 m. – Antanas Kvedaras, miškininkas, vienas pirmųjų Lietuvos aplinkosaugininkų (m. 1967 m.).
• 1889 m. – Matas Grigonis, Lietuvos vaikų rašytojas, pedagogas, vienas aktyviausių XX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjų (m. 1971 m.).
• 1890 m.:
  • Mečys Markauskas (Mečius), teisininkas, politinis veikėjas (m. 1979 m.).
  • Vincas Grybas, lietuvių skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų (m. 1941 m.).
• 1896 m. – Viktoras Vaičiūnas, lietuvių psichiatras (m. 1945 m.).
• 1911 m. – Zigmas Januškevičius, Lietuvos gydytojas kardiologas, medicinos mokslų daktaras, akademikas (m. 1984 m.).
• 1917 m. – Juozas Bagdonas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas (m. 2011 m.).
• 1919 m. – Eduardas Mieželaitis, Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas (m. 1997 m.).
• 1924 m. – Ona Grinkevičienė, Lietuvos gydytoja pediatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2004 m.).
• 1925 m. – Marija Aleškevičiūtė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1979 m.).
• 1930 m. – Vytautas Adolfas Puplauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1935 m. – Eduardas Vilkas, mokslininkas, akademikas, Kovo 11-osios Akto signataras (m. 2008 m.).
• 1941 m. – Vytautas (Victor) Palčiauskas, lietuvių kilmės JAV fizikas, šachmatininkas.
• 1949 m.:
  • Alvydas Jegelevičius, kompozitorius, rašytojas.
  • Jonas Smilingis, Lietuvos ir Šilalės rajono sporto, visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1951 m. – Juozas Kubilius, choro dirigentas ir pedagogas. (m. 2012 m.)
• 1954 m.:
  • Rimvydas Maciulevičius, Lietuvos visuomenės veikėjas, Ignalinos aerodromo įkūrėjas (m. 2022 m.).
  • Valdemaras Šimėnas, Lietuvos archeologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1961 m. – Ludger Stühlmeyer, vokiečių kantorius, lektorius muzikologas, kompozitorius.
• 1968 m. – Džordana Butkutė, lietuvių pop dainininkė.
• 1975 m. – Tomas Vanagas, Lietuvos krepšininkas, daug metų atstovavęs Klaipėdos Neptūno krepšinio komandai.
• 1982 m. – Giedrius Slavickas, Lietuvos futbolininkas. Buvęs Lietuvos jaunimo rinktinės U-21 krašto saugas.

• 1873 m. – Ignotas Bušinskis, Lietuvos istorikas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas (g. 1807 m.).
• 1902 m. – Vincas Pietaris, gydytojas, lietuvių rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius (g. 1850 m.).
• 1910 m. – Motiejus Juodišius, JAV lietuvių prozininkas ir vertėjas (g. 1854 m.).
• 1949 m. – Mečys Chadaravičius, Lietuvos teatro aktorius (g. 1902 m.).
• 1966 m. – Jonas Bildušas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1895 m.).
• 1980 m. – Pranas Čepėnas, Lietuvos istorikas ir enciklopedininkas (g. 1899 m.).
• 2010 m. – Vilius Bražėnas, Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, feljetonistas, paskaitininkas, dainininkas tenoras (g. 1913 m.).
• 2019 m.:
  • Gražina Apanavičiūtė, Lietuvos dainininkė (g. 1940 m.).
  • Rimvydas Delkus, lietuvių sporto komentatorius (g. 1959 m.).
  • Nijolė Druto, Lietuvos radijo korespondentė.
• 2023 m. – Jonas Jakštas, Lietuvos poetas, rašytojas, vertėjas, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojas (g. 1931 m.).^[1]

• 1932 – Irakas tampa nepriklausomas nuo Jungtinės Karalystės;
• 1952 – Jungtinė Karalystė sėkmingai išbando branduolinį ginklą;
• 1960 – Nigeris tampa nepriklausomas nuo Prancūzijos;
• 1981 – paskelbtas bado streikas Airijos Respublikos armijos (IRA) kalinių, Maze kalėjime Belfaste pasiglemžia 10 kalinių gyvybes;
• 1990 – susivienija Vokietija.

• 1458 m. – Šventasis Kazimieras, lietuvių šventasis, dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastas ir paveldėtinis pretendetas į lietuvių sostą (potencialus kandidatas į Lenkijos sostą). Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1522 m. paskelbtas šventuoju (m. 1484 m.).
• 1799 m. – Chosė Fransiskas Morasanas Kesada, karinis ir politinis Centrinės Amerikos veikėjas, Centrinės Amerikos federacijos, Hondūro, Salvadoro ir Kosta Rikos prezidentas (m. 1842 m.).
• 1837 m. – Piotras Lesgaftas, rusų pedagogas, anatomas. Pirmosios rusų kūno kultūros sistemos kūrėjas (m. 1909 m.).
• 1904 m. – Charles John Pedersen, 1987 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1989 m.).
• 1919 m. – James McGill Buchanan, Jr., 1986 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[3].
• 1935 m. – Armenas Džigarchanianas, armėnų ir rusų aktorius, teatro režisierius (m. 2020 m.).
• 1936 m. – Stephen Michael Reich, amerikiečių kompozitorius, minimalizmo muzikos pradininkas.
• 1940 m. – Hiroyuki Kodera, Japonijos politikas, buvęs Gunmos prefektūros gubernatorius.
• 1954 m. – Stevie Ray Vaughan, bliuzo gitaristas. Jis laikomas vienu įtakingiausių elektrinio bliuzo atlikėjų. Su skirtingomis grupėmis ar muzikantais laimėjo net 6 Grammy apdovanojimus. Muzikos žurnalas Rolling Stone skyrė jam 7-ąją vietą tarp 100 visų laikų geriausiųjų gitaristų (m. 1990 m.).
• 1969 m. – Gwen Renée Stefani, JAV dainininkė, dainų autorė, drabužių dizainerė ir aktorė. Muzikinę karjerą pradėjo kaip grupės No Doubt vokalistė.
• 1973 m. – Neve Adrianne Campbell, Kanados aktorė, labiausiai žinoma Sidney Prescott vaidmeniu Weso Craveno siaubo filmų trilogijoje Klyksmas.
• 1978 m.:
  • Klaudijus Migelis Pizaras Bosijus, futbolininkas, Peru rinktinės ir SV Werder Bremen klubo puolėjas.
  • Geraldas Asamoa, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Schalke 04 klubo puolėjas.
• 1980 m. – Diego Fernando Salazar Quintero, Kolumbijos sunkumų kilnotojas, olimpinis ir pasaulio medalininkas, dukart Panamerikos žaidynių čempionas. Dalyvauja kategorijos iki 62 kg rungtyse.
• 1981 m.:
  • Andreas Isaksson, futbolininkas, Švedijos rinktinės ir PSV Eindhoven klubo vartininkas.
  • Zlatanas Ibrahimovičius, futbolininkas, Švedijos rinktinės ir FC Barcelona klubo puolėjas.
• 1983 m. – Frederico Chaves Guedes, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Fluminense klubo puolėjas.
• 1984 m. – Ashlee Simpson-Wentz, JAV poproko atlikėja, dainų autorė ir aktorė. 2004 m. kūrė ir dalyvavo realybės šou The Ashlee Simpson Show.
• 1987 m. – Zuleyka Rivera, Miss Visata 2006, artistė^[4].

• 1929 m. – Gustavas Stresemanas, Vokietijos (Veimaro respublikos) kancleris ir užsienio reikalų ministras. 1926 m. apdovanotas Nobelio taikos premija (g. 1878 m.).
• 1987 m.:
  • Žanas Anujis, prancūzų dramaturgas, rašęs absurdo dramas (g. 1910 m.).
  • Kalervo Palsa, suomių dailininkas^[5] (g. 1947 m.).
• 1999 m. – Akio Morita, japonų verslininkas, vienas garsios elektrotechnikos bendrovės „Sony“ steigėjų^[6] (g. 1921 m.).
• 2003 m. – William Steig, produktyvus amerikiečių karikatūristas, skulptorius ir vėliau populiarios vaikų literatūros rašytojas (g. 1907 m.).
• 2009 m. – Reinhard Mohn, vokiečių verslininkas, leidėjas, „Bertelsmann“ vadovas (g. 1921 m.).