The US FDA’s proposed rule on laboratory-developed tests: Impacts on clinical laboratory testing

Markas Šagalas
rus. Марк Захарович Шагалов
Gimė 1887 m. liepos 7 d.
Vitebske, Baltarusijoje, Rusijos imperija
Mirė 1985 m. kovo 28 d. (97 metai)
Prancūzijoje
Veikla žymus rusų-žydų postimpresionizmo tapytojas.
Vikiteka Marc Chagall

Markas Šagalas (Marc Chagal; 1887 m. liepos 7 d. Vitebske, Baltarusijoje, Rusijos imperija1985 m. kovo 28 d. Prancūzijoje) – žymus Rusijos ir Prancūzijos XX a. modernizmo tapytojas, litvakas.[1] Gimęs gavo Moišos Segalo vardą. Šis vardas vėliau buvo rusifikuotas į Markas Zacharovičius Šagalovas (rus. Марк Захарович Шагалов)[2]. Dar vėliau pavardė buvo sutrumpinta.

Biografija

1900-1905 m. mokėsi Vitebsko keturmetėje mokykloje, kurioje susipažino su savo mūza ir būsima žmona Bela Rozenfeld. 1906 m. mokėsi menų mokykloje, vėliau išsikėlė į Peterburgą, pora metų mokėsi Dailininkų rėmimo sąjungos Piešimo mokykloje. Pirmasis mokytojas buvo Jehuda Penas. 1911 m. gavo stipendiją ir išvažiavo į Paryžių. 1914 m. surengė pirmą parodą Berlyne. Tais pačiais metais nusprendė grįžti į Vitebską. 1915 m. vedė Belą Rozenfeld ir išvažiavo į Peterburgą, kur pradėjo dirbti kariniame – pramoniniame komitete. 1917 m. vėl grįžo į Vitebską, o 1920 m. persikėlė į Maskvą. 1922 m. kartu su šeima išvažiavo pirmiausia į Lietuvą (tais metais Kaune jis surengė parodą), o vėliau į Vokietiją). 1923 m. persikėlė į Paryžių. 1937 m. gavo Prancūzijos pilietybę. Dėl nacių okupacijos 1941 m. persikėlė į JAV. Šioje šalyje mirė žmona Bela. Po Antrojo pasaulinio karo, 1947 m., Markas Šagalas grįžo į Prancūziją. Čia jis sutiko, o vėliau (1952 m.) vedė Valentiną Brodskają. 1973 m. buvo pakviestas į SSRS, kur Tretjekovo galerijoje surengė savo kūrinių parodą. Šį menininką buvo sunku priskirti vienai meno srovei, jam įtakos darė kelios meno srovės.

Tapytojas mirė 1985 m. kovo 28 d. Prancūzijoje.

Šaltiniai

  1. Chagall Marc (Markas Šagalas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 785 psl.
  2. Le lexique subjectif d'Emir Kusturica: portrait d'un réalisateur