Practical Applications of a SDMS (Scientific Data Management System)

Keisti nuorodas
Kelnas
vok. Köln
            
Kelno katedra ir Hohencolernų tiltas
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Šiaurės Reinas-Vestfalija Šiaurės Reinas-Vestfalija
Įkūrimo data 50 m.
Meras Henriette Reker
Gyventojų (2023[1]) 1 087 353
Plotas 405,15 km²
Tankumas (2023[1]) 2 684 žm./km²
Altitudė 37,5 - 118,4 m
Pašto kodas 50441–51149
Tel. kodas 0221, 02203
Tinklalapis www.stadt-koeln.de
Vikiteka Kelnas
Kirčiavimas Kèlnas

Kelnas, arba Kiolnas (vok. Köln),[2][3] – ketvirtasis pagal dydį Vokietijos miestas, taip pat didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės miestas. Miestą garsina jo istorija, kultūra, architektūra ir tarptautinio svarbumo renginiai.

Kelnas yra svarbus Vokietijos transporto, geležinkelio mazgas. Miestas įsikūręs prie Reino upės, vienas svarbiausių upių uostų Europoje.

Mokslo, kultūros ir meno dirbinių prekybos centras. Mieste yra garsi Kelno katedra (vok. Kölner Dom). Kelno universitetas yra didžiausias Vokietijos universitetas ir vienas seniausių Europos universitetų. Kelnas – Reino krašto kultūros ir menų metropolis. Mieste yra per 30 muziejų.

Istorija

455 m. Kelną užkariavo frankai, kuris prieš tai priklausė romėnams. Vėlyvaisiais viduramžiais Kelnas buvo didžiausias viduramžių Vokietijos miestas. 1259 m. gegužės 7 d. Kelnui buvo suteiktos miesto teisės (vok. Stapelrecht).

Per Trisdešimtmetį karą (1618–1648) Kelnas liko nepaliestas. Miestas užsidirbo karo metu gamindamas ir parduodamas ginklus.

Per Antrąjį pasaulinį karą (1939–1945) daugiau kaip 90 % Kelno buvo sugriauta, Kelno katedra taip bat buvo smarkiai apgadinta.

Geografija

Kelnas yra didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės miestas. Per miestą teka Reino upė. Klimatas vidutinių platumų; iš jūrinio pereinantis į žemyninį.

Rajonai

Kelnas yra suskirstytas į 9 rajonus, kurie dar suskirstyti į 86 dalis. Miestą sudaro:

  • Inenštatas (Innenstadt)
  • Rodenkirchenas (Rodenkirchen)
  • Lindentalis (Lindenthal)
  • Ėrenfeldas (Ehrenfeld)
  • Nipesas (Nippes)
  • Chorveileris (Chorweiler)
  • Porcas (Porz)
  • Kalkas (Kalk)
  • Miulheimas (Mülheim)

Demografija

Kelnas yra ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas, kuriame 2022 m. pabaigoje gyveno 1 087 353 gyventojai.[1]

Ekonomika

Kelną kertantis Reinas

Miesto ekonomika daugiausia sudaro: maisto pramonė, automobilių gamyba, chemijos pramonė ir žiniasklaida. Taip pat svarbus ekonominiai sektoriai yra: bankininkystė, draudimas ir turizmas.

Kultūra ir miesto įžymybės

Gotikiniai skliautai Kelno katedroje

Viduramžiais Kelnas buvo svarbus religijos ir meno centras. Kelno katedra 1996 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, ji yra neoficialus miesto simbolis. Taip pat šiais laikais miestas yra kultūros centras, turintis daug muziejų, galerijų ir meno mugių.

Kelno miesto įžymybės: Kelno katedra, Hohencolernų tiltas (vok. Hohenzollernbrücke), Kelno senamiestis.

Sportas

Kelne 1988 m. vyko VIII Europos futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas. Miestą garsina ar anksčiau yra garsinę šie futbolo klubai: „FC Köln“, „SC Fortuna Köln“, „FC Viktoria Köln 1904“, „Köln XI“. Mieste įsikūręs krepšinio klubas „Kelno 99ers“.

Infrastruktūra

Kelnas yra svarbus geležinkelio mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro oro uostas, vandens transportas, automagistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Švietimas

Šiuo metu Kelne yra 11 valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų. Kelno universitetas yra didžiausia aukštoji mokykla Vokietijoje (2022 m. buvo 48 214 studentų). Įkurtas 1388 gegužės 21 d.

Išnašos

  1. 1,0 1,1 „Bevölkerungsstand nach Geschlecht – Gemeinden – Monat (ab 2000)“. Landesbetrieb Information und Technik Nordrhein-Westfalen. 2023 m. gruodžio 31 d. Nuoroda tikrinta 2024-07-11.
  2. Kelnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  3. „Koks vok. miesto „Köln“ lietuviškas pavadinimas?“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Nuoroda tikrinta 2024-07-11.

Nuorodos