LIMS Add Competitive Advantage to CDMOS
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 2-asis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pėstininkų pulkas (2-asis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didžiojo (etmono) buožės pėstininkų pulkas, lenk. 2 Regiment Pieszy Buławy Wielkiej Litewskiej) – Abiejų Tautų Respublikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pėstininkų dalinys, egzistavęs 1717–1795 m. Pulkas buvo suformuotas pagal 1717 metų kariuomenės reformos nuostatus. Pagal Nebyliojo Seimo priimtus nuostatus pulką sudarė 425 kariai. Šis dalinys Lietuvos pėstininkų dalinių hierarchijoje iki 1775 m. buvo antras pagal svarbą po gvardijos pulko. 1775 m. šią funkciją perėmė į pėstininkus reorganizuoti didžiojo etmono dragūnai. Kartais nurodoma, kad Antrasis pulkas buvo suformuotas tik 1775 m., išformavus LDK didžiojo etmono dragūnų pulką. Teisingesne atrodo versija, kad dragūnai buvo prijungti prie pėstininkų. 1776 metais pulke buvo 220 karių (iš jų keturi vežikai). Pagal 1777 metų „kovo etatus“ tikrasis pulko karių skaičius buvo nustatytas 209. Pulką sudarė štabas ir keturios kuopos: pulkininko kuopa, pulkininko leitenanto kuopa ir antrojo pulkininko leitenanto kuopa ir majoro kuopa. 1789 m. ketverių metų Seimo reformos numatė ATR karinių pajėgų karių skaičių padidinti iki 100 000. Pagal planus kiekvienam pulkui buvo numatyti 2153 etatai. Kiek vėliau siekiamas maksimalus kariuomenės dydis buvo sumažintas iki 65 tūkst. Šis ir ankstesnis planai nebuvo įgyvendinti. Taip pat nepavyko pulko padidinti iki aštuonių kuopų. Pavyko tik kiek padidinti karių skaičių buvusiose kuopose. |
rugsėjo 12 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Žemaičių tarmė (žem. žemaitiu kalba, žemaitiu ruoda) – lietuvių kalbos tarmė, kurią daugiausia vartoja žemaičiai, gyvenantys Lietuvos vakarinėje dalyje (Žemaitijoje). Kartais žemaičių yra laikoma savarankiška baltų kalba, kuri turi atskirą kalbos kodą. Kartu su aukštaičių tarme, ji yra viena pagrindinių lietuvių kalbos tarmių, skirstomų į smulkesnes patarmes. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje „Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija“ teigiama, jog lietuvių kalbos tarmės į aukštaičių ir žemaičių kalbotyros darbuose yra skirstomos nuo seno. Tokio paties skirstymo laikomasi ir Z. Zinkevičiaus bei kitų dialektologų darbuose. Žemaitiškai kalbančiųjų skaičius yra ~0,5 mln. Krikštijant Žemaitiją, nė vienas dvasininkas, atvykęs į Žemaitiją kartu su karaliumi Jogaila, negalėjo susikalbėti su žemaičiais, todėl pats karalius Jogaila mokė žemaičius apie katalikybę, taigi jis gebėjo bendrauti žemaitiškai. Žemaičių ir aukštaičių arealų riba vedama per liniją Vegeriai–Kruopiai–Bubiai–Pakapė–Šiluva–Raseiniai–Vadžgirys–Eičiai–Lauksargiai–Juknaičiai–Sausgalviai. Yra nesutariama dėl žemaičių idiomo statuso. Iki lietuvių bendrinės kalbos susiformavimo žemaičių kalbos sąvoka buvo vartojama labai dažnai. Kita vertus, daugelis lietuvių dialektologų ją laiko tarme. Tačiau kai kurie kalbininkai (Juozas Pabrėža ir Aleksas Girdenis) bei kai kurios visuomeninės organizacijos (pvz., Žemaičių kultūros draugija) ir spaudos leidiniai vietoje „žemaičių tarmės“ nuosekliai vartoja „žemaičių kalbos“ sąvoką arba „žemaičių tarmės“ ir „žemaičių kalbos“ (abiem atvejais suprantamas kaip žemaičių tarmių visumą) sąvokas naudoja kaip sinonimiškas. Žemaičių tarmei nuo 2010 m. yra suteiktas ISO 639-3 kodas, nurodantis kalbos statusą. Šios savaitės iniciatyva yra tarmės. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
