Vasario 21 yra 52-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių . Nuo šios dienos iki metų galo lieka 313 dienų (keliamaisiais metais – 314).
Šventės
Vardadieniai
Eleonora – Feliksas – Kęstas – Kęsvilas – Kęstutis – Leonora – Lionė – Nora – Žemyna
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
Gimimo dienos
1848 m. – Antanas Giedraitis , kunigaikštis , Lietuvos mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas , Lietuvos kvartero darinių tyrinėjimų pradininkas ir pagrindėjas, nuoseklus poliglacializmo šalininkas (m. 1909 m.).
1850 m. – Matas Slačiauskas , knygnešys , lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1924 m.).
1871 m. – Jonas Garalevičius , Lietuvos muzikos instrumentų meistras, aviacijos konstruktorius (m. 1943 m.).
1882 m. – Mykolas Sleževičius , tarpukario politikas, teisininkas , advokatas , valstybės ir visuomenės veikėjas (m. 1939 m.).
1914 m. – Valerijus Grešnovas , Lietuvos treneris, pedagogas (m. 1987 m.).
1921 m. – Juzė Andriuškevičienė , Lietuvos gydytoja psichiatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
1924 m. – Alfonsas Čeponis , tarybinis partizanas-pogrindininkas , Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1944 m.).
1928 m. – Ona Benedikta Kadytė , Lietuvos zoologė, biomedicinos mokslų daktarė.
1930 m. – Emilija Liegutė , lietuvių prozininkė, dramaturgė (m. 2022 m.).
1931 m. – Tamara Arnastauskienė , Lietuvos veterinarijos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė.
1937 m. – Algimantas Keina , Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, sąjūdžio tikinčiųjų teisėms ginti dalyvis (m. 2013 m.).
1938 m. – Stanislava Zuzana Juonienė , sovietinė veikėja, istorikė, istorijos mokslų kandidatė.
1939 m. – Nijolė Ambrazaitytė , Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
1941 m. – Povilas Varanauskas , technikos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos alstybės atstatymo signataras. Lietuvos Valstybinės premijos laureatas (1974 m.).
1942 m. :
1944 m. :
1947 m. – Petras Dirgėla , lietuvių rašytojas.
1949 m. – Vytas Milius , teisininkas , Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas , buvęs šio teismo pirmininkas.
1950 m. – Eugenijus Žemaitis , gydytojas , Lietuvos politinis veikėjas.
1951 m. – Vladimiras Gavriušinas , Lietuvos fizikas , habilituotas fizinių mokslų daktaras.
1952 m. – Irena Stanevičienė-Abarytė , muzikos mokytoja ir chorvedė.
1953 m. – Danutė Jurčiukonienė , Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1954 m. – Ilona Vaškevičiūtė , Lietuvos archeologė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
1956 m. :
1963 m. – Leonas Strazdauskas , inžinierius, Šiaulių miesto politinis veikėjas.
1965 m. – Saulius Gegieckas , ekonomistas , vadybininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1968 m. :
1969 m. – Evaldas Jurkevičius , Lietuvos edukologas, politinis veikėjas.
1970 m. – Ėrika Striškienė , Lietuvos archeologė, istorikė.
1975 m. – Igoris Morinas , Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Vilniaus „Žalgiris“ , kairiojo krašto saugo pozicijoje.
1981 m. – Paulius Počiuipa , Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis NKL , Tauragės „Bremenos Karšuvos“ komandoje.
1982 m. – Marius Kižys , lietuvių futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje.
1985 m. – Tomas Klimas , lietuvių krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas. Pirmasis treneris: Algimantas Giedra .
1989 m. – Dainius Klivickas , Lietuvos krepšininkas, rugtyniaujantis Panevėžio „Techase“ centro puolėjo pozicijoje.
Mirtys
1708 m. – Mykolas Merlinas , lietuvių raštijos darbuotojas, lietuvių kalbos norminimo pradininkas (g. 1641 m.).
1863 m. – Henrikas Markonis , italų kilmės architektas, Lenkijos romantizmo architektūros atstovas (g. 1792 m.).
1938 m. – Vincas Jonas Markevičius , ūkininkas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių (g. 1866 m.).
1941 m. – Jonas Janulevičius , vienas aktyviausių Lietuvos darbininkų judėjimo vadovų (g. 1874 m.).
1943 m. – Jurgis Gegužis , Lietuvos knygnešys, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1877 m.).
1986 m. – Vytautas Četkauskas , vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (g. 1910 m.).
1995 m. – Antanas Mockus , lietuvių tautosakininkas , pedagogas , kultūros veikėjas (g. 1918 m.).
2006 m. :
2022 m. – Bernardas Vasiliauskas , Lietuvos vargonininkas , pianistas , vargonų restauratorius (g. 1938 m.).[ 1]
2024 m. – Vladas Kensgaila , aviacijos sportininkas , aviakonstruktorius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1933 m.).[ 2]
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
Gimimo dienos
1728 m. – Petras III , Rusijos imperatorius 1761 –1762 m., pirmasis Šlezvigo-Holnšteino Romanovų šeimos atstovas Rusijos soste. Nuo 1745 m. – Holšteino hercogas (m. 1762 m.).
1745 m. – Levinas Augustas Gotlybas Benigsenas , Rusijos imperijos karinis veikėjas, kavalerijos generolas (m. 1826 m.).
1779 m. – Frydrichas Karlas fon Savinji , vokiečių teisėtyrininkas , teisės filosofas , juristas (Karūnos sindikas ). Davė pradžią Istorinės teisės mokyklai . Savigny laikomas ir vienu iš modernios tarptautinės privatinės teisės pagrindėjų (m. 1861 m.).
1791 m. – Karlas Černis , austrų pianistas, kompozitorius, fortepijono mokytojas. Geriausiai žinomi jo parašyti etiudai (m. 1857 m.).
1836 m. – Leo Delibas , prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys (m. 1891 m.).
1893 m. – Andrés Torres Segovia , ispanų gitaristas[ 3] (m. 1987 m.).
1895 m. – Karlas Peteris Henrikas Damas , danų biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1976 m.).
1933 m. – Eunice Kathleen Waymon , penkiolika kartų Grammy apdovanojimams nominuota amerikiečių atlikėja, dainų autorė, aranžuotoja ir žmogaus teisių judėjimo veikėja (m. 2003 m.).
1939 m. – Jonas Baldvinas Hannibalssonas , Islandijos ekonomistas, politikas, diplomatas.
1940 m. – Džonas Robertas Luisas , Jungtinių Valstijų politikas bei buvęs Amerikos pilietinių teisių judėjimo lyderis (m. 2020 m.).
1943 m. – Paulas Kirchhofas , vokiečių teisininkas , teisėtyrininkas mokestininkas ir konstitucionalistas , Heidelbergo universiteto profesorius, nuo 1987 m. iki 1999 m. Vokietijos Konstitucinio Teismo (VFR KT) teisėjas.
1980 m. – Jigme Khesar Namgyel Wangchuck , penktasis Butano karalius. Jis oficialiai karūnuotas buvo 2008 m. lapkričio 6 d., o eiti pareigas – gruodžio 14 d.
1984 m. :
1985 m. – Georgios Samaras , futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Glasgow Celtic klubo puolėjas .
1987 m. – Ešlė Mišelė Gryn , JAV aktorė. Labiausiai žinoma dėl Alisos Kalen (Alice Cullen) vaidmens 2008 m. filme „Twilight“ ir „New Moon“ (liet. Saulėlydis, Jaunatis).
1989 m. – Corbin Blue , JAV dainininkas ir aktorius.
Neaprašyti
Mirtys
1333 m. – Manuelis II Megas Komninas , Komninų dinastijos vienuoliktasis Trapezundo imperatorius, valdė 1332 m.[ 4] (g. 1323 m.).
1513 m. – Julijus II , Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1503 m. lapkričio 1 d. iki mirties (g. 1443 m.).
1677 m. – Benediktas Spinoza , naujųjų amžių filosofas , proto religijos pagrindėjas (g. 1632 m.).
1730 m. – Benediktas XIII , 245 Romos katalikų Popiežius (g. 1649 m.).
1821 m. – Georg Friedrich von Martens , vokiečių teisininkas , teisėtyrininkas tarptautininkas bei teoretikas , Gėtingeno universiteto profesorius , diplomatas (g. 1756 m.).
1879 m. – Širas Ali , Afganistano emyras (g. apie 1825 m.).[ 5]
1926 m. – Heikė Kamerlingas Onesas , olandų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1853 m.).
1941 m. – Frederick Grant Banting , 1923 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[ 6] (g. 1891 m.).
1965 m. – Malkolmas X , afroamerikiečių musulmonų dvasininkas, oratorius, žmogaus teisių aktyvistas[ 7] [ 8] [ 9] [ 10] . Jo gerbėjai laikė jį drąsiu kovotoju už afroamerikiečių teises, žmogumi, kuris griežčiausiais terminais apkaltino „baltųjų Ameriką” nusikaltimais prieš juodaodžius amerikiečius[ 11] . Malkolmo X priešininkai kaltino jį rasizmo , juodaodžių viršenybės , antisemitizmo ir smurto propagavimu[ 12] [ 13] [ 14] [ 15] [ 16] . Malkolmas X yra laikomas vienu iš įtakingiausių afroamerikiečių istorijoje.[ 17] [ 18] [ 19] (g. 1925 m.).
1968 m. – Howard Walter Florey , 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[ 6] (g. 1898 m.).
1999 m. – Gertrude Belle Elion , 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[ 6] (g. 1918 m.).
Neaprašyti
Šaltiniai
↑ Mirė vienas žymiausių Lietuvos vargonininkų Bernardas Vasiliauskas . lrt.lt. 2022-02-21. Nuoroda tikrinta 2022-02-22.
↑ Mirė žymus Lietuvos aviatorius, „Lituanicos“ replikos kūrėjas Vladas Kensgaila . LRT. 2024-02-21. Nuoroda tikrinta 2024-02-21.
↑ Andrés Torres Segovia. Biografija.
↑ Manuelis II Megas Komninas Archyvuota kopija 2011-08-05 iš Wayback Machine projekto.
↑ Enciklopedija Britannica
↑ 6,0 6,1 6,2 ( angl. ) Nobelio medicinos premijos laureatai
↑ Baldwin, Lewis V.; Al-Hadid, Amiri YaSin (2002). Between Cross and Crescent: Christian and Muslim Perspectives on Malcolm and Martin . Gainesville, Fla.: University Press of Florida. p. 135 . ISBN 0-8130-2457-9 .
↑ Dyson, pp. 13–14.
↑ Khan, Ali (1994). „Lessons from Malcolm X: Freedom by Any Means Necessary“ . Howard Law Journal . 38 : 80. Nuoroda tikrinta August 2, 2009 .
↑ Morris, Jerome E. (Summer 2001). „Malcolm X's Critique of the Education of Black People“ . The Western Journal of Black Studies . 25 (2). Suarchyvuota iš originalo 2012-07-13. Nuoroda tikrinta August 2, 2009 .
↑ Cone, James H. (1991). Martin & Malcolm & America: A Dream or a Nightmare. Maryknoll, N.Y.: Orbis Books. ISBN 0-88344-721-5 – pp. 99–100, 251–252, 310–311.
↑ Kihss, Peter (1965 m. vasario 22 d). „Malcolm X Shot to Death at Rally Here“ . The New York Times . Nuoroda tikrinta August 1, 2008 .
↑ Evanzz, Karl (1992). The Judas Factor: The Plot to Kill Malcolm X. New York: Thunder’s Mouth Press. ISBN 1-56025-049-6 .
↑ Lomax, When the Word Is Given , p. 172.
↑ Rickford, Russell J. (2003). Betty Shabazz: A Remarkable Story of Survival and Faith Before and After Malcolm X. Naperville, Ill.: Sourcebooks. ISBN 1-4022-0171-0 .
↑ „The Black Supremacists“ . Time (magazine) . 1959 m. rugpjūčio 10 d. Suarchyvuotas originalas 2010-04-12. Nuoroda tikrinta July 28, 2009 .
↑ Asante, Molefi Kete (2002). 100 Greatest African Americans: A Biographical Encyclopedia . Amhert, N.Y.: Prometheus Books. p. 333 . ISBN 1-57392-963-8 .
↑ Marable, Manning; Nishani Frazier, John Campbell McMillian (2003). Freedom on My Mind: The Columbia Documentary History of the African American Experience . New York: Columbia University Press. p. 251 . ISBN 0-231-10890-7 .
↑ Salley, Columbus (1999). The Black 100: A Ranking of the Most Influential African-Americans, Past and Present . New York: Citadel Press. p. 88. ISBN 0-8065-2048-5 .