Type a search term to find related articles by LIMS subject matter experts gathered from the most trusted and dynamic collaboration tools in the laboratory informatics industry.
Techninė įranga, arba aparatinė įranga informacinėse technologijose – informacijos apdorojimo sistemos fizinių komponentų visuma arba tos visumos dalis.[1] Kompiuterių techninė įranga apima ir visas fizines kompiuterio dalis, bet ne programinę įrangą, valdančią šias dalis. Techninė įranga pasižymi pastovumu ir nekintamumu, o programinė įranga lanksčiau keičiama.[2]
2023 m. pajamos iš kompiuterinės techninės įrangos pasaulio mastu pasiekė 705,17 mlrd. JAV dolerių.[3]
Riba tarp programinės ir techninės įrangos nėra visiškai aiški – pavyzdžiui, nėra vieningo požiūrio ar kompiuterio detalėse įmontuotoji programinė įranga (firmware) yra programinė įranga ar techninės įrangos dalis: kiekvienam inžinieriui ar programuotojui akivaizdu, kad firmware yra programinė įranga, tačiau ji dažnai būna tiek giliai susijusi su įrenginiu, kad techniškai jos neįmanoma atskirti – įrenginys be tokių programų dirbti negali. Kita vertus, šios programos būna bevertės ir nedarbingos be įrenginių, kurioms jos skirtos. Dėl šių priežasčių firmware teisiškai dažniausiai priskiriama techninei, bet ne programinei įrangai. Kitas diskutuotinas atvejis – ar programa, vykdanti pilną įrenginio emuliaciją, savo pagrindinėmis (funkcinėmis) savybėmis atitiktų įrenginį ar programą?
Kompiuterio techninė įranga loginiu požiūriu labai paprasta – bet koks kompiuteris susideda iš šių dalių:
Paskutiniai iš minėtų įrenginių būna labai įvairūs ir dažnai sudaro daugiau, nei 80 procentų kompiuterio kainos. Tipiški išoriniai įrenginiai:
Duomenų magistralė kai kada irgi priskiriama išoriniams kompiuterio įrenginiams, tačiau, skirtingai nuo daugumos kitų, yra praktiškai neatskiriama kompiuterio dalis, tam tikru būdu egzistuojanti net tada, kai kompiuteris neturi jokios atminties, išskyrus procesoriaus registrus. Kai kuriose kompiuterių realizacijose atmintis irgi galėjo veikti, kaip atskiras kompiuterio įrenginys, tačiau tokios kompiuterių realizacijos nepapilto.
Tipiškas asmeninis kompiuteris susideda iš dėžės („sisteminio bloko“), kurioje yra pagrindinė plokštė (dar vadinama sistemine ar motinine plokšte) bei maitinimo blokas. Dažniausiai kaip atskiri įrenginiai, prie kompiuterio jungiami:
Funkciškai viena iš svarbiausių kompiuterio dalių būna motininė plokštė, kuri atlieka dvi funkcijas:
Periferine įranga dažniausiai vadinami įrenginiai, kurie yra ne kompiuterio dėžėje („sisteminiame bloke“), o jo išorėje, nors architektūros požiūriu dauguma viduje esančių įrenginių niekuo nesiskiria: pvz., standusis diskas – toks pat duomenų įvedimo/išvedimo įrenginys, kaip ir spausdintuvas. Kai kurie periferiniai įrenginiai, tokie, kaip klaviatūra ar monitorius, yra tiesiog būtini, kiti – reikalingi tik specialistams (pvz., elektroniniai mikroskopai). Šiais laikais daugelis įprastų namų apyvokos daiktų, pvz., telefonas, televizorius, fotoaparatas, gali būti prijungti prie kompiuterio ir veikti, kaip periferiniai įrenginiai.
Kompiuterio dalims galima priskirti visus įrenginius, esančius kompiuterio dėžės („sisteminio bloko“) viduje:
Kompiuterio priedai – įrenginiai, kurie paprastai būna jungiami prie kompiuterio (dalis – kaip išoriniai įtaisai, dalis – kaip įtaisai, esantys dėžės viduje), pvz.:
LIMS forum content by LIMS forum members is licensed under a Creative Commons Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0 International License. Based on a work at www.limsforum.com.
