Type a search term to find related articles by LIMS subject matter experts gathered from the most trusted and dynamic collaboration tools in the laboratory informatics industry.
Savanorystė – tai savo noru pasirinkta veikla, už kurią paprastai negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga visuomenei. Glaudžiai susijusi su labdarybe.
Europoje viduramžiais savanorystės ir labdarybės veikla reiškėsi per religines institucijas. XX a. Vakaruose religines institucijas pakeitė gerovės valstybė. Pastaraisiais dešimtmečiais vis didesnę reikšmę įgauna nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos, įvairūs paramos, filantropiniai fondai.[2]
Savanorystė svarbi valstybės ekonomikai, nes be didelių išlaidų atliekama kultūrinė, švietėjiška, socialinė, aplinkosauginė veikla ir pan. Pavyzdžiui, Darom akcijos metu švarinama aplinka, Maisto bankas rengia maisto labdarą. Europos Sajungoje jos dėka sukuriama 0,5–5 % BVP,[3] paskirose ES šalyse – iki 12 % BVP, Lietuvoje – 0,5–1,5 % BVP.[4]
Savanorystės pagrindu grindžiama veikla laikoma vienu iš pilietinės visuomenės pagrindų. Tai neprieštarauja taip pat ir rinkos ekonomikos teorijai: asmeninė iniciatyva, kylanti iš paties žmogaus pastangų, yra vertintina labiau už veiklą, kuri yra primetama kitų asmenų arba kuri yra prisiimama verčiant išorės veiksniams (įkalbinėjimams, esant psichologiniam spaudimui ar kt.).
Kiekvieno savanorio motyvacija yra skirtinga, tačiau vyrauja kelios pagrindinės: