Type a search term to find related articles by LIMS subject matter experts gathered from the most trusted and dynamic collaboration tools in the laboratory informatics industry.
Romualdas Karazija | |
---|---|
Gimė | 1942 m. gegužės 18 d. Subačius |
Sritis | atomo fizika, spektroskopija |
Organizacijos | Fizikos ir matematikos institutas Fizikos institutas Teorinės fizikos ir astronomijos institutas |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
Lietuvos mokslo premija (1995) |
Romualdas Karazija (g. 1942 m. gegužės 18 d. Subačiuje) – lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius.
1959–1964 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, 1965–1967 m. – aspirantūroje LMA Fizikos ir matematikos institute (vadovas Adolfas Jucys)[1]. 1968 m. VVU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją „Kai kurie energijos operatoriaus matricinių elementų skaičiavimo sudėtingiems atomams klausimai“[2]. 1993 m. trijų fizikos institutų (FI, PFI ir TFAI) sudarytame habilitacijos komitete apgynė habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją „Laisvųjų atomų konfigūracijos su vidinėmis vakansijomis ir Rentgeno bei Ožė spektrų savybės“[2]. 1964–1977 m. dirbo Fizikos ir matematikos institute, 1977–1990 m. – Fizikos institute. 1990–2012 m. dirbo VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute, nuo 1991 m. buvo vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1995–2010 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, 2000 m. suteiktas profesoriaus vardas.
1972–1979 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos mokslinis sekretorius, 1991–1993 m. – Lietuvos mokslo tarybos narys, 2003–2009 m. – Lietuvos mokslo premijų komiteto narys[3]. 1991–2009 m. buvo žurnalo „Fizikų žinios“, nuo 1994 m. yra „Lithuanian Journal of Physics“ redaktorių kolegijų narys, o 2008–2010 m. buvo vyriausiasis redaktorius. 2001–2014 m. – Visuotinės lietuvių enciklopedijos konsultantas fizikos istorijos klausimais[3], 2003–2007 m. – Lietuvos mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos narys.
2000 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, nuo 2011 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys[4].
Mokslinių tyrimų kryptys: daugiaelektronių atomų teorija, atomo sąveika su spinduliuote, procesai, vykstantys vidiniuose atomo sluoksniuose, Rentgeno, Ožė (Auger) ir optiniai spektrai, mokslotyra[5]. Apibendrino ir išplėtojo daugiaelektronių atomų Rentgeno ir elektronų spektrų teoriją. Suformulavo bendrą atominių dydžių sumavimo pagal visus daugiaelektronius kvantinius skaičius metodą. Juo naudojantis, buvo gautos įvairių spektrų bendrųjų charakteristikų išraiškos, jos pritaikytos spektrų dėsningumams tirti, elementariųjų procesų atomuose kaskadoms nagrinėti[6]. Nustatytos naujos elektrono banginės funkcijos kolapso savybės, siauros intensyvių linijų grupės susidarymo emisijos ir fotosužadinimo spektruose sąlygos. Yra per 100 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris[7].
Monografijos:
Vadovėliai:
Biografijos:
Mokslo populiarinimo ir kitos knygos: