Type a search term to find related articles by LIMS subject matter experts gathered from the most trusted and dynamic collaboration tools in the laboratory informatics industry.
Notaras (lot. notarius – greitai rašantis; raštininkas) – privatus asmuo ar valstybės tarnautojas (pareigūnas), privatinės teisės (civilinės, komercinės, šeimos t.) srityje įgaliotas teisiškai tvirtinti sandorius, dokumentus, juos saugoti (t. y. atlikti specialius teisinius (notarinius) veiksmus), taip užtikrindamas sandorių ir dokumentų civiliniuose teisiniuose santykiuose teisėtumą (atitikimą teisei), teisinį pagrįstumą. Notaras teisiškai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir teisinius faktus, taip (ap)saugodamas teisėtus atitinkamų asmenų ir kartu valstybės, viešuosius interesus. Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams.
Lotyniško notariato sistemoje notaras iš esmės vykdo preventyvaus teisėjo („užkardomojo teisingumo“) funkcijas. Atlikdamas notarinius veiksmus, jis yra nepriklausomas, analogiškai kaip teisėjas, nagrinėdamas bylas[1]. Jis siekia, kad tarp jo tvirtinamų sandorių šalių nekiltų ginčų dėl jų valios suderinamumo, dėl sandorio sąlygų ar jo teisėtumo. Toks preventyvusis teisingumas sumažina teismų sistemos išlaidas.
Lietuvoje notaras yra valstybės įgaliotas privatus asmuo, atliekantis Notariato įstatymu nustatytas funkcijas. Notarus skiria ir atleidžia LR teisingumo ministras. Jis taip pat nustato notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją (pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką)[2]. Lietuvoje notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.
Vokietijoje notaras (vok. Notar) yra laisvoji profesija. Išimtis: Badenas (šiame išlikęs valstybinis notaras, vok. Amtsnotar) ir Viurtembergas (apygardos notaras, vok. Bezirksnotar), kur notarai yra valstybės tarnautojai (Viurtemberge dauguma notarų nėra vad. teisininkai generalistai, vok. Volljurist). Viurtemberge apygardos notarus rengia Badeno-Viurtembergo notarų akademija (mokslai joje trunka ~5 m.). Išskiriami notarai, kurie užsiima tik šia profesija (vad. Nur-Notar) ir advokatai notarai (Anwaltsnotar), kurie kartu yra ne tik notarai, bet ir advokatai. Teisinius notariato pagrindus įtvirtina Vokietijos notariato įstatymas (vok. Bundesnotarordnung, BNotO). Notarai turi būti nepriklausomi ir nešališki bei laikytis konfidencialumo. Juos prižiūri federalinės žemės teisingumo institucijos (Landesjustizverwaltung). Iš viso Vokietijoje yra ~9 000 notarų (2008 m.).
Notaru Lietuvoje gali būti nepriekaištingos reputacijos ne vyresnis kaip 70 metų fizinis asmuo, jeigu jis laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas (konkurse turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys), neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų Lietuvos Respublikos pilietis[3].
Būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, teisinio darbo stažas. Asmuo turi įrodyti, kad jis ne mažiau kaip 2 metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip 3 mėnesių notaro praktiką arba turi ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip 3 mėnesių notaro praktiką.
Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia LR teisingumo ministrui.
Didžiausias LR teisingumo ministro įsakymu numatytas notarų vietų skaičius yra 280. Lietuvoje dirba 265 notarai. Iš jų tik apie 10 % vyrų. Anksčiau Lietuvoje dirbo tik du notarai vyrai[4].
Asesorius Lietuvoje – teisininkas, besiruošiantis profesinei notaro veiklai. Atlieka notaro praktiką. Jis turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, būti nepriekaištingos reputacijos ir laimėti kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą. Notarų rūmai asesoriams moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją, draudžia valstybiniu socialiniu draudimu.
Notaro padėjėjas – techninis notaro biuro darbuotojas. Specialaus reglamentavimo Lietuvoje nėra. Vokietijoje – valstybės pripažinta profesinio mokymo specialybė, profesija (vok. Notarfachangestellte, „notariato tarnautojas“), įgyjama per 2-3 metus, lankant profesinę mokyklą bei per praktiką notaro biure. Jame jis rengia sutartis, kitus dokumentus, juos spausdina, tvarko korespondenciją, dokumentaciją, archyvuoja, taip pat priiminėja, konsultuoja ar kitaip aptarnauja notaro klientus (pvz., priima prašymus, palydi iki laukiamojo ar notaro darbo kabineto, vaišina arbata ar kava ir t. t.).
Notarai gali būti valstybiniai arba privatūs. Lotyniškame notariate vyrauja privatūs. Kai kuriose valstybėse praktikuojami abu tipai. Pvz., Rusijoje, kur privatūs notarai patys finansiškai negali išsilaikyti, dirba valstybiniai notarai. Tai reiškia, kad valstybė remia notarinių paslaugų teikimą, jas iš dalies finansuodama (dengdama skirtumą tarp notarinių pajamų bei faktinių paslaugų teikimo sąnaudų).
Kaip privatus asmuo gali veikti tik kaip notaras arba tuo pačiu būti ir kurios nors kitos laisvosios profesijos atstovas (pvz., Vokietijoje – advokatas notaras). Šiuo atveju notaro įgaliojimus gauna tik tam tikrą patirtį turintis teisininkas (pvz., 5 metų advokato praktiką).
Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Vienas notaras Lietuvoje gali turėti tik vieną notaro biurą. Keli notarai, einantys pareigas toje pačioje savivaldybėje, gali turėti 1 bendrą notarų biurą. Vokietijoje notarai gali dirbti su advokatais, sudarydami profesinę bendriją.
Notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas. Notaras savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus (pvz., padėjėjus), moka jiems atlyginimą. Notaras įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus reikmenis.
Notaras privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.
Atlikti notarinius veiksmus Lietuvoje gali tik notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas notaras.
Jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti notaro pareigų, skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notaras.
Notariniu įrašu įrašomas notarinio veiksmo atlikimo data, notarinį veiksmą atlikusio notaro biuro pavadinimas, notaro vardas ir pavardė, asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data, notariniame registre įregistruoto notarinio veiksmo numeris, notaro atlyginimo už atliktą notarinį veiksmą dydis (kai notaras atleidžia nuo atlyginimo mokėjimo, rašomi žodžiai „atleista nuo mokėjimo“), kompensacijos už patikrą valstybės registruose dydis, kompensacijos(-ų) už kitas kliento prašymu notaro atliktas paslaugas dydis, notaro parašas.
Notarinius veiksmus fiksuoja notarinis registras. Notariniams dokumentams kaupti yra sudaroma notarinė byla, saugomas notarinis archyvas.
Elektroninis notaras – virtualiai teikiamos notarinės paslaugos, e. notariato sistema.
Lietuvoje veikia NETSVEP, Hipotekos ir įkeitimo sudarymo ir registravimo elektroninė paslauga, Juridinių asmenų registravimo elektroninė paslauga. Notarai klientų pageidavimu atlieka tarpininkavimo paslaugas, kai internetu iš Registrų centro užsako pažymas, reikalingas perkant ar įkeičiant būstą.
Už notarinio veiksmo atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas notaras ima atlyginimą. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomu, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingus darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, notaras gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo.
Notaras Lietuvoje atsako pagal LR civilinio kodeksą už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas.
LR teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Notariato įstatymo, teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus.
Lietuvos notariate vyrauja notarės moterys (90 %). Vokietijoje, priešingai, – notarai vyrai. Pvz., 1997 m. Vokietijoje iš 10 668 notarų tik 1 030 buvo notarės, t. y. 9,6 %); 2007 m. – 1 000 notarių (11,5 %). Atskiruose regionuose – dar mažesnė dalis: pvz., Vestfalijos notarų rūmuose yra tik 6,6 % notarių (2007 m. pabaigoje)[5].
Notarus pagal įstatymą (t. y. privalomai) vienija profesinės savivaldos organizacija – Notarų rūmai (pvz., Lietuvoje – Lietuvos, Vokietijoje – Vokietijos notarų rūmai), Latvijoje – Latvijos prisiekusiųjų notarų kolegija, Nyderlanduose – Karališkoji notarų profesinė organizacija.
LIMS forum content by LIMS forum members is licensed under a Creative Commons Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0 International License. Based on a work at www.limsforum.com.
