Knowledge Base Wiki

Vidaus reikalų liaudies komisariatas
Народный комиссариат внутренних дел
NKVD herbas
Bendroji informacija
Valstybė	TSRS
Įkurta	1934 m.
Likviduota	1954 m.
Pavaldumas	TSRS Ministrų tarybai
Centrinė būstinė	Maskva, Lubianka 2
Buvusi tarnyba	ČK
Vadovybė
Vadovas	Lavrentijus Berija (paskutinis) NKVD pirmininkas

NKVD, Vidaus reikalų liaudies komisariatas (rus. НКВД, Народный комиссариат внутренних дел), VRLK – Sovietų Sąjungos valstybinė institucija, represinė žinyba (oficialiai laikyta „kovos su nusikalstamumu ir revoliucinės / viešosios tvarkos palaikymo organu“).

Ji jungė vidaus reikalų ministerijos ir saugumo policijos funkcijas. Kaip vidaus reikalų organas tvarkė kai kuriuos transporto reikalus, priešgaisrinę apsaugą ir kt. Kaip policijos ir saugumo policijos funkcijas atliekančių organų valdymo sistema atsakinga už civilių žudynes, etninius valymus, genocidą,^[1] SSRS priešiškų asmenų likvidacijas Sovietų Sąjungoje ir užsienyje, Gulago apsaugą.

Nuo 1946 m. kovo iki 1960 m. sausio pab. ši represinė institucija veikė kaip SSRS MVD (министерство внутренних дел, МВД – vidaus reikalų ministerija).

Nors NKVD-MVD pavadinimas, struktūra ir funkcijos buvo ne kartą keičiami, represinė šios institucijos paskirtis išliko nepakitusi iki pat XX a. 6 dešimtmečio II pusės, t. y., iki vadinamojo chruščiovinio atšilimo pradžios.

NKVD buvo įsteigtas 1917 m. lapkričio 8 d. (tuoj po Petrograde įvykdyto bolševikų valstybinio perversmo). Pirmuoju vadovu tapo Aleksejus Rykovas.

Nuo 1917 m. lapkričio pradžios iki 1930 m. gruodžio vidurio Sovietų Rusijos-Sovietų Sąjungos vidaus reikalų žinybos pavadinimas buvo Народный комиссариат внутренних дел РСФСР (RTFSR vidaus reikalų liaudies komisariatas, RSFSR NKVD).

Nuo 1930 m. gruodžio iki 1934 m. liepos RTSFSR ir kitų SSRS respublikų vidaus reikalų liaudies komisariatus atstojo tuo metu prie SSRS sąjunginių ir autonominių respublikų Liaudies komisarų tarybų veikusios „milicijos ir kriminalinės paieškos valdybos“ bei sąjunginių ir autonominių respublikų teisingumo liaudies komisariatai, – pastariesiems 1930–1934 m. buvo priskirtos ne tik priverčiamųjų darbų ir vad. „liaudies priešų“ trėmimų organizavimo, bet ir visų SSRS įkalinimo įstaigų priežiūros bei apsaugos funkcijos. 1930 m. pab. panaikintas RTFSR NKVD 1934 m. liepą buvo atkurtas kaip SSRS NKVD; nuo 1946 m. kovo iki 1960 m. sausio buvęs SSRS NKVD veikė kaip SSRS vidaus reikalų ministerija (MVD – iš Министерство внутренних дел СССР).

1960 m. sausio pab. (iš tiesų – tų metų I pusėje) SSRS MVD buvo panaikinta, ją suskaidant į 15 sąjunginių respublikų vidaus reikalų ministerijų. 1966 m. liepą atkurtoji SSRS MVD (iki 1968 m. lapkričio ji vadinta „SSRS sąjungine-respublikine viešosios tvarkos apsaugos ministerija“, rus. Союзно-республиканское министерство охраны общественного порядка СССР, МООП СССР) represine institucija nelaikytina).

Svarbiausios NKVD skyrių funkcijos:

• įkalinimo įstaigų (kalėjimų, lagerių, kolonijų ir kt.) steigimas bei priežiūra, tremtinių, Gulago lagerių bei NKVD-MVD sistemos kalėjimų kalinių, karo belaisvių ir internuotų asmenų apskaita, konvojavimas, etapavimas (pervežimas vad. etapais), paskirstymas, panaudojimas darbams ir saugojimas/administracinė priežiūra, (rus. ГУЛАГ, Главное Управление Исправительно-Трудовых Лагерей и колоний),
• geležinkelio apsauga (rus. ГУЖД – железные дороги),
• kelių apsauga (rus. ГУШосдор – шоссейные дороги),
• ekonomikos apsauga (rus. ГЭУ – экономика),
• transporto apsauga (rus. ГТУ – транспорт),
• valstybės ir kolūkių turto apsauga (rus. ГЭУ),
• viešosios tvarkos palaikymas, Sovietų Rusijos-Sovietų Sąjungos gyventojų apskaita ir civilinė metrikacija (rus. ГУРКМ – рабоче-крестьянская милиция),
• priešgaisrinė sauga (rus. ГУПО, пожарная охрана),
• SSRS sienų apsauga SSRS pasienio kariuomenė NKVD-MVD žinioje veikė nuo 1934 m. liepos iki 1949 m. pab. ir nuo 1953 m. kovo iki 1957 m. balandžio. (rus. ГУПВО, пограничная и внутренняя охрана)
• nekomunistinių visuomeninių organizacijų (draugijų, sąjungų ir pan.) veiklos kontrolė, vadovavimas vad. „bažnyčios atskyrimui nuo valstybės“, religinių bažnytinių institucijų naikinimui (rus. ГУГБ – государственная безопасность),
• antisovietinių sukilimų ir partizaninių judėjimų slopinimas nuo 1947 m. vasario-kovo mėn. ši funkcija perduota MGB organams (rus. ГУВПИ – военнопленных и интернированных),
• sovietų valdžios priešų išaiškinimas ir fizinis naikinimas ar izoliavimas, ištremiant arba įkalinant, (rus. ГУГБ – государственная безопасность).

II pasaulinio karo metu iš NKVD kariškių sudarinėti vad. „užkardos daliniai“, – jų nariai buvo įgalioti šaudyti sovietų karius, bandančius pasitraukti iš mūšio lauko (NKVD daliniai neretai atlikdavo kai kurias karo policijos funkcijas). Paskutiniaisiais karo metais ir kurį laiką po karo NKVD dar užsiėmė vad. filtracija, t. y. karo metu į priešo nelaisvę patekusių raudonarmiečių ir darbams į Vokietiją ar jos okupuotas šalis išvežtų civilių SSRS gyventojų kalinimu bei tikrinimu vad. filtraciniuose lageriuose.

Baigiantis II pasauliniam karui ir dar maždaug 8 pokario metus NKVD-MVD organai, įvairių rūšių NKVD-MVD kariuomenė ir NKVD-MVD pavaldūs stribai (nuo 1947 m. vasario mėn. visos stribų rinktinės veikė MGB žinioje) Lietuvoje, Vakarų Ukrainoje ir kitose Rusijos 1939–1945 m. Europoje okupuotose teritorijose ginklu kovojo su savųjų kraštų nepriklausomybės siekiančiais lietuvių, ukrainiečių, lenkų, latvių, estų, gudų ir kt. tautybių partizanais (per šias kovas nuo enkavėdistų ir jiems talkinusių stribų bei ginkluotų sovietinių aktyvistų rankų žuvo daugybė partizanų, partizanų rėmėjų ir niekuo dėtų civilių), taip pat vykdė šių teritorijų gyventojų trėmimus.

NKVD kartais painiojamas su sovietine valstybės saugumo žinyba (žr. ČK, KGB), tačiau iš tiesų NKVD-MVD sovietų valstybės saugumu rūpinosi tik atskirais laikotarpiais, kuriais politinio sekimo ir kitos pan. funkcijos buvo sutelktos įvairiose NKVD-MVD valdybose.

Atskiros valstybės saugumo žinybos Sovietų Rusijoje-Sovietų Sąjungoje nebuvo iki 1917 m. pab., taip pat nuo 1919 m. kovo iki 1941 m. balandžio, nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio ir nuo 1953 m. kovo iki 1954 m. kovo (1954 m. kovą dalies SSRS MVD pagrindu įsteigtas SSRS KGB Sovietų Sąjungos valstybės saugumu rūpinosi iki pat SSRS iširimo).

NKVD-MVD (ar prie šios žinybos veikusios institucijos) Sovietų Rusijos-SSRS valstybės saugumu rūpinosi 1917 m. lapkričio-gruodžio mėn., nuo 1919 m. kovo iki 1923 m. lapkričio, nuo 1934 m. liepos iki 1941 m. vasario, nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio ir nuo 1953 m. kovo iki 1954 m. kovo.

• Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944–1953 metais: NKVD-MVD-MGB kariuomenė partizaninio karo laikotarpiu (sud. Juozas Starkauskas). – V.: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. – 541 p.: iliustr. – ISBN 9986-757-20-7

• nkvd.org