Type a search term to find related articles by LIMS subject matter experts gathered from the most trusted and dynamic collaboration tools in the laboratory informatics industry.
Keiptaunas angl. Cape Town | |
---|---|
Miesto panorama nuo kalnų | |
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Pietų Afrikos Respublika |
Provincija | Vakarų Kapas |
Įkūrimo data | 1652 m. |
Gyventojų | 3 430 992 |
Plotas | 1 137 km² |
Tankumas | 3 018 žm./km² |
Altitudė | 5 m |
Vikiteka | Keiptaunas |
Keiptaunas (angl. Cape Town, afr. Kaapstad) – miestas Pietų Afrikos Respublikos pietuose, Atlanto vandenyno pakrantėje netoli nuo Gerosios Vilties kyšulio; viena šalies sostinių (parlamento vieta) ir vienas didžiausių šalies miestų.[2] Keiptaunas buvo pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje. Su Atlantisu, Parliu, Somerset Vestu, Stelenbosu ir kitais miestais sudaro aglomeraciją (>4,5 mln. gyventojų).
Veikia 1829 m. įkurtas Keiptauno universitetas, taip pat Vakarų Kyšulio universitetas (1960 m.), astronomijos observatorija, Pietų Afrikos (įkurtas 1825 m.), kultūros istorijos (1966 m.) muziejai, nacionalinė galerija (1871 m.), Pietų Afrikos biblioteka (1818 m.), simfoninis orkestras, teatras. Botanikos sodas, akvariumas.
Išlikusi olandų laikų Gerosios Vilties tvirtovė (Fort de Goede Hoop, dabar Istorijos muziejus), XIX–XX a. pr. bažnyčios, sinagoga, XVIII a. rotušė.
Keiptaunas žymus savo Stalo kalnu, kuris yra miesto simbolis. Stalo kalno plokščia viršūnė kartu su Signalo kalvos ir Liūto Galvos viršūnėmis dominuoja miesto panoramoje. Vandenynas aplink Keiptauną audringas, todėl netoliese esantis Gerosios Vilties kyšulys kartais vadinamas „Audrų“ kyšuliu.
Keiptaunas – toliausiai į pietus nutolęs Afrikos didmiestis, tačiau pats piečiausias žemyno taškas yra už 200 km į pietus esantis Adatos kyšulys.
Vystoma naftos perdirbimo, automobilių gamybos, medienos apdirbimo, chemijos (trąšų, plastikų), statybinių medžiagų (cemento), poligrafijos, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė, laivų statyba ir remontas (vienas didžiausių pasaulyje sausųjų dokų). Juvelyrika (deimantų šlifavimas). Keiptaunas yra pajūrio kurortas, plėtojamas turizmas (įrengtas lynų kelias į Stalo kalną).[3]
Keiptauną įkūrė Nyderlandų Rytų Indijos kompanija ir pradžioje jo paskirtis buvo burinių laivų aprūpinimas pakeliui į Indoneziją. Kolonija pavadinta De Kaap – 'kyšulys'. Vieta pasirinkta dėl to, kad jos įlanka sudarė natūralų uostą. Olandai išstūmė ten gyvenusias vietines koisanų gentis ir apgyvendino azijiečius vergus, kurie vėliau tapo „Kapo spalvotaisiais“. Miestas buvo Kapo kolonijos administracinis centras. 1806 m. Keiptauną užkariavo anglai ir perėmė šio strategiškai svarbaus uosto kontrolę.
Per 1899–1902 m. Būrų karą su Pietų Afrikos būrų respublikomis Orane ir Transvaliu kariaujančių britų karinė bazė. Nuo 1814 m. Didžiosios Britanijos Kapo kolonijos administracinis centras. 1840 m. Keiptaunui suteiktos miesto teisės. XIX a. pab. apylinkėse atradus aukso bei deimantų telkinių, į miestą pradėjo plūsti migrantai iš Europos.
Nuo 1910 m. Didžiosios Britanijos dominijos Pietų Afrikos Sąjungos, nuo 1961 m. – Pietų Afrikos Respublikos Vakarų Kyšulio provincijos administracinis centras.[3]
2011 m. 35,7 % Keiptauno savivaldybės gyventojų gimtoji kalba buvo afrikanų, 29,8 % – kosų, 28,4 % – anglų.[4]