Knowledge Base Wiki

Gruodžio 31 yra paskutinė, 365-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 366-a).

• Naujųjų metų išvakarės;
• Blogų minčių atsikratymo diena.

Gedganta – Gedgantas – Gedgantė – Melanija – Melanijus – Mingailė – Silva – Silvas – Silvestra – Silvestras – Silvija – Silvijus

• 1435 – Brastos taika tarp Lenkijos karaliaus Vladislovo III ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio ir Vokiečių ordino didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo.
• 1918 – vokiečių okupacinei kariuomenei apleidus Vilnių ir artėjant Raudonajai armijai, Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė pasitraukė į Kauną;
• 1919 – Lietuvoje užregistruota 360 telefono abonentų;
• 1920 – Kaune, Valstybės teatre, įvyko pirmojo operos spektaklio – Džiuzepės Verdžio „Traviata” – premjera, kurioje pagrindinę Alfredo partiją atliko lietuvių tenoras Kipras Petrauskas;
• 1942 – vokiečių okupacinė valdžia uždarė 200 tūkst. egzempliorių tiražu ėjusį dienraštį „Į laisvę“ ir vietoj jo nuo Naujųjų metų pradėjo leisti „Ateitį“;
• 1983 – pradėjo veikti Ignalinos atominė elektrinė;
• 2004 – uždarytas 21 metus veikęs Ignalinos atominės elektrinės pirmasis blokas. Ignalinos AE pradėjo veikti 1983 m.;
• 2009 – uždarytas ir antrasis (paskutinis) IAE blokas.
• 2013 – Lietuva baigė pirmininkauti ES tarybai 2013 m.

• 1488 m. – Johanesas Brysmanas, vokiečių protestantų teologas, daktaras, bažnyčios reformatorius, Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Livonijos pamokslininkas, pranciškonas (m. 1549 m.).
• 1858 m. – Vincas Kudirka, gydytojas; lietuvių prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas" redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos Respublikos himno autorius (m. 1899 m.).
• 1860 m.:
  • Konstantinas Narkevičius, Lietuvos knygnešys (m. 1946 m.).
  • Silvestras Žukauskas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1937 m.).
• 1894 m. – Ona Čebelytė-Jankauskienė, medicinos sesuo (m. 1972 m.).
• 1915 m. – Juozas Kėdainis, Lietuvos skulptorius (m. 1998 m.).
• 1924 m. – Vaclovas Verikaitis, dainininkas (baritonas), vargonininkas, chorvedys (m. 1990 m.).
• 1931 m. – Gemiras Maksimovas, Lietuvos augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Biologijos mokslų daktaras (m. 2006 m.).
• 1939 m. – Gediminas Narijauskas, Lietuvos muzikantas, pedagogas, fotografas (m. 2024 m.).
• 1941 m. – Henrikas Ciparis, Lietuvos dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas.
• 1954 m. – Gintautas Miliauskas, Lietuvos energetikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1958 m.:
  • Stasys Lisanka, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Balsys, lietuvių skulptorius.
• 1963 m. – Vilmantas Dambrauskas, Lietuvos dailininkas, dizaineris, fotografas.
• 1984 m. – Antis – Lietuvos roko grupė, Algirdo Kaušpėdo suburta architektų vakarėliui, „Antis“ greitai tapo svarbiu reiškiniu Lietuvos roko ir Atgimimo istorijoje.

• 1579 m. – Valerijonas Protasevičius, vyskupas, Vilniaus jėzuitų akademijos steigėjas^[1] (g. 1505 m.).
• 1655 m. – Jonušas Radvila, kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų tautų respublikos politinis bei karinis veikėjas (g. 1612 m.).
• 1669 m. – Boguslavas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1620 m.).
• 1783 m. – Tadas Pranciškus Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (g. 1712 m.).
• 1912 m. – Simonas Norkus-Narkevičius, kunigas, poetas ir vertėjas (g. 1841 m.).
• 1930 m. – Jeronimas Dalbokas, Lietuvos knygnešys (g. 1867 m.).
• 1932 m. – Stanislovas Narutavičius, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1862 m.).
• 1941 m. – Antanas Pranas Daniliauskas, Lietuvos mokytojas, švietėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1876 m.).
• 1957 m. – Antanas Marijošius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1881 m.).
• 1969 m. – Bronius Minelga, Lietuvos gydytojas, teismo medicinos specialistas, medicinos daktaras (g. 1911 m.).
• 1997 m. – Vytautas Liutikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).
• 2022 m. – Vytas Miliauskas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis veikėjas (g. 1941 m.).^[2]

• 1435 – Kujavijos Breste (Lenkija) Lenkijos karalius Vladislovas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis sudarė taikos sutartį su Vokiečių ordino didžiuoju magistru Pauliumi Rusdorfu;
• 1695 – Britanijoje įvestas langų mokestis;
• 1857 – Otava paskelbta Kanados sostine;
• 1879 – išradėjas Tomas Edisonas (Thomas Edison) Niu Džersio valstijos Menlo Park vietovėje pirmą kartą pademonstravo elektrinę kaitinamąją lempą;
• 1911 – už darbus su radioaktyviomis medžiagomis Nobelio premija antrą kartą įteikta prancūzų fizikei Marijai Kiuri (Marie Curie);
• 1923 – BBC kompanija pirmą kartą perdavė Didžiojo Beno – varpinės Londono centre – varpo dūžius;
• 1935 – Čarlzas Darou užpatentavo 1933 m. sukurtą žaidimą „Monopolis“;
• 1938 – Indianapolyje oficialiai pradėtas naudoti „girtomatis“, pirmasis pagal vairuotojo burnos kvapą alkoholio kiekį nustatantis aparatas, kurį sukūrė R.N.Hargeris (R.N.Harger);
• 1968 – keliais mėnesiais aplenkęs anglų ir prancūzų „Concorde“, į orą pakilo pirmasis pasaulyje viršgarsis lėktuvas – rusų „Tu-144“;
• 1971 – JTO generalinio sekretoriaus pareigas pradėjo eiti austras Kurtas Valdheimas;
• 1973 – Jungtinėje Karalystėje įvesta trijų dienų darbo savaitė. Taip siekta taupyti elektros energiją per šachtininkų streiką;
• 1997 – devintuoju Pakistano prezidentu išrinktas Mohamadas Rafikas Tararas (Mohammad Rafiq Tarar);
• 1998 – Europos Sąjungos finansų ministrai paskelbė neatšaukiamus kursus, kuriais 11 valstybių valiutos bus keičiamos į bendrą valiutą eurą;
• 1999 – Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas nustebino visą pasaulį, netikėtai paskelbdamas apie savo atsistatydinimą ir įpėdiniu paskirdamas ministrą pirmininką Vladimirą Putiną.

• 1491 m. – Žakas Kartjė, pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas, tyrinėjęs Šiaurės Ameriką (m. 1557 m.).
• 1751 m. – Johann Baptist Edler von Lampi, austrų dailininkas – portretistas (m. 1830 m.).
• 1869 m. – Anri Matisas, prancūzų menininkas ir skulptorius, fovizmo srovės pradininkas. Meninius ieškojimus ir emocijas reiškė formų ir spalvų žaismu (m. 1954 m.).
• 1880 m. – Džordžas Ketletas Maršalas, kariuomenės generolas, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės lyderis, Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų štabo vadas, valstybės sekretorius ir trečiasis gynybos sekretorius (m. 1959 m.).
• 1892 m. – Michailas Gurevičius, tarybinis inžinierius aviakonstruktorius, 155-tojo Bandomojo konstravimo biuro (OKB-155) vadovas, Socialistinio Darbo didvyris (1957 m.), technikos mokslų daktaras (atitinka Lietuvos habilituotą daktarą) (m. 1976 m.).
• 1937 m.:
  • Entonis Hopkinsas, garsus britų – amerikiečių aktorius ir režisierius.
  • Avram Hershko, 2004 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3].
• 1954 m. – Hermanas Tilkė, vokiečių autotrasų architektas.
• 1955 m. – Stig Svante Stockselius, švedų žurnalistas, vienas pagrindinių Eurovizijos dainų bei Vaikų Eurovizijos dainų konkursų rengimo vadovų.
• 1956 m. – Hussein Ahmed Salah, Džibučio ilgų nuotolių bėgikas. Šalies olimpinis atstovas ir medalininkas.
• 1957 m. – Fabricio Meoni, buvęs motociklų lenktynininkas iš Italijos. Su KTM gamykline komanda jis dalyvavo Dakaro ralyje, kuriame nugalėjo 2001 ir 2002 m (m. 2005 m.).
• 1972 m. – Gregoris Kupė, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Paris Saint-Germain klubo vartininkas.
• 1975 m. – Mikko Sirén, suomių grupės Apocalyptica būgnininkas^[4].
• 1980 m. – Richie McCaw, Naujosios Zelandijos regbio žaidėjas.
• 1982 m.:
  • Kreigas Gordonas, Škotijos futbolininkas, Sunderland AFC klubo ir Škotijos nacionalinės rinktinės vartininkas. 2006 m. laimėjo Škotijos futbolo apžvalgininkų asociacijos žaidėjo titulą. Jis yra pirmasis Hearts žaidėjas nuo 1986 m. laimėjęs šį titulą.
  • Rafael Pompeo Rodrigues Ledesma, Brazilijos futbolininkas šiuo metu žaidžiantis puolėjo pozicijoje Minsko „MTZ-Ripo“ klube.

• 192 m. – Lucijus Aurelijus Komodas Antoninas, Romos imperatorius, Antoninų dinastijos atstovas, Marko Aurelijaus sūnus (g. 161 m.).
• 1384 m. – John Wycliffe, Anglijos teologas, vienas iš pirmųjų Romos katalikybės reformacijos šalininkų XIV a., už tai katalikų dvasininkų persekiotas (g. 1320 m.).
• 1719 m. – Džonas Flemstedas, pirmasis Anglijos karališkasis astronomas. Jam specialiai buvo pastatyta Grinvičo observatorija^[5] (g. 1646 m.).
• 1905 m. – Aleksandras Stepanovičius Popovas, įžymus rusų fizikas prisidėjęs prie radijo atsiradimo (g. 1859 m.).
• 1919 m. – Pjeras Ogiustas Renuaras, prancūzų tapytojas, vienas iš impresionizmo atstovų (g. 1841 m.).
• 1928 m. – Izidorius Brensonas, latvių medikas ir antropologas (g. 1854 m.).
• 1980 m. – Herbertas Marshalas MakLuhanas, kanadiečių švietėjas, filosofas ir mokslininkas – anglų literatūros profesorius, literatūros kritikas, retorikas ir komunikacijos technologijų teoretikas. M. MakLuhano darbai davė pagrindą medijų teorijos studijoms (g. 1911 m.).
• 1993 m. – Zviadas Gamsachurdia, garsus gruzinų disidentas, mokslininkas ir rašytojas. Tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Gruzijos respublikos prezidentu (1991–1992), po Tarybų Sąjungos griūties (g. 1939 m.).
• 1994 m. – Viktoras Vinikaitis, savamokslis medžio drožėjas ir tapytojas, Vygrių kamaldulių vienuolyno restauratorius ir gidas (g. 1927 m.).
• 2004 m. – Žeraras Debre, prancūzų kilmės JAV ekonomistas ir matematikas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1921 m.).
• 2022 m. – Benediktas XVI, popiežius emeritas, 265-asis Katalikų Bažnyčios vadovas, taip pat Vatikano vadovas, 8-asis vokiškos kilmės popiežius (g. 1927 m.).^[6]