Type a search term to find related articles by LIMS subject matter experts gathered from the most trusted and dynamic collaboration tools in the laboratory informatics industry.
| Bubo bubo Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Didysis apuokas (Bubo bubo) žiemos metu Lenkijoje | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Bubo bubo Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
 Didžiojo apuoko paplitimas |
Didysis apuokas (Bubo bubo) – pelėdinių (Strigidae) šeimos, didžiųjų apuokų genties plėšrusis paukštis. Žemaitiškai didysis apuokas vadinamas īvs.
Gyvenamas arealas – Eurazija, išskyrus jos pietinius ir pačius šiauriausius pakraščius. Bet joje paplitęs negausiai, įrašytas į tarptautinę raudonąją knygą.
Gyvena brandžiuose miškuose, dykumose, stepėse ir net kalnuose. Sėslus paukštis.
Skirtingai nei kitur pasaulyje, Lietuvoje didysis apuokas labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nykimo priežastys – Lietuvos brandžių miškų masiniai kirtimai, neorganizuotas turizmas miškuose, kita intensyvi žmonių ūkinė veikla bei chemizacija.
Lietuvoje pasirenka gyventi didelių miškų nuošalius, senus medynus, ypač prie vandens telkinių.
Didysis apuokas gana stambus paukštis – stambiausia Lietuvos pelėdinių rūšis. Didysis apuokas antras pagal stambumą paukštis visoje pelėdinių šeimoje, kuris tik truputį mažesnis už didyjį apuoką žuvininką, bei mažesnis ir už Lietuvoje vis dažniau pasitaikantį jūrinį erelį. Už dažnai Lietuvoje aptinkamą naminę pelėdą didesnis apie 4–5 kartus.
Didžiojo apuoko kūno ilgis 58-75 cm. Didžiųjų apuokų patelės ir svoriu, ir dydžiu akivaizdžiai pranoksta patinėlius. Norvegijos patinėlių kūno dydis vidutiniškai yra apie 61 cm, o Norvegijos patelių – 67 cm. Atstumas tarp išskleistų sparnų 138–200 cm: patinėlių vidutiniškai 157 cm, o patelių – 168 cm. Patinėlių svoris 1,5-3,2 kg (Norvegijoje – 1,80-2,80 kg, vidutiniškai 2,45 kg), patelių – 1,75-4,5 kg (Norvegijoje 2,30-4,20 kg, vidutiniškai 2,99 kg). Vokietijos Tiuringijoje patinėlių vidutinis svoris 1,89 kg, o patelių 2,55 kg.
Kūno viršutinė pusė pilkšvai ruda ir juodai dėmėta, apatinė – šviesesnė su išilginėmis dėmėmis. Viršugalvyje ilgos auselės. Šonas ir pilvas smulkiai skersai dryžuoti. Kojos plunksnuotos iki pirštų pamatų. Snapas ir nagai juodi.
Didžiojo apuoko balsai labai sudėtingi. Tuoktuvių metu balsas garsus, kimus "uuu-hu" ir girdimas toli. Dažniausiai kartojamas keletą kartų kas 8–12 sekundžių. Kartais balsas primena gūdų juoką. Patelė taip pat šūkčioja žemesniu balsu "uuuuch"[2].
Patinai lytiškai subręsta po metų, patelės vėliau. Lizdą įruošia dažniausiai ant žemės, kartais pasinaudoja medyje esančiu senu plėšriųjų ar kitų didesnių paukščių lizdu. Deda 2-3 kiaušinius, peri tik patelė apie 35 dienas. Lizdą jaunikliai apleidžia apie birželio vidurį.
Minta kiškiais, beveik visais paukščiais (susidoroja ir su vištvanagiais), pelėmis. Jeigu pasitaiko proga, gali sumedžioti iki 17 kg dydžio elnių jauniklius ar lapes.
LIMS forum content by LIMS forum members is licensed under a Creative Commons Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0 International License. Based on a work at www.limsforum.com.
