Type a search term to find related articles by LIMS subject matter experts gathered from the most trusted and dynamic collaboration tools in the laboratory informatics industry.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Berilis (Be) | |
---|---|
Periodinė grupė | Šarminė žemė |
Atomo numeris | 4 |
Išvaizda | Kietas lengvas metalas |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
9,01218 а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys | 112 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
898,8 (9,32) kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija | [He] 2s² |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys | 90 pm |
Jono spindulys | 35 (+2e) pm |
Elektroneigiamumas | 1,57 (pagal Polingą) |
Elektrodo potencialas | -1,69 |
Oksidacijos laipsniai | 2 |
Termodinaminės savybės | |
Tankis | 1,848 g/cm³ |
Šiluminė talpa | 1,824 J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas | 201 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra | 1551 K |
Lydymosi šiluma | 12,21 kJ/mol |
Virimo temperatūra | 3243 K |
Garavimo šiluma | 309 kJ/mol |
Molinis tūris | 5,0 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė | heksagoninė |
Gardelės periodas | 2,290 Å |
Berilis – cheminis elementas, periodinėje elementų lentelėje žymimas Be. Metalas.
Berilio lydiniai yra ypatingai tvirti, elastingi ir lengvi, atsparūs dilimui, tačiau labai brangūs, todėl naudojami tik aviacijoje, tiksliuosiuose mechanizmuose ir pan. Berilis yra labai efektyvus legiruojantis priedas, padidinantis lydinių kietumą, atsparumą korozijai, dilimui ir pan. Technikoje plačiausiai naudojamos berilio bronzos, iš kurių daromos spyruoklės magnetiškai jautriuose prietaisuose (pvz., laikrodžiuose). Naudojamas branduolinėje energetikoje, kaip neutronų lėtiklis, neutronų veidrodžiams gaminti, kapsuliniuose neutronų šaltiniuose. Daugelis berilio junginių yra toksiški, apsinuodijimas sukelia beriliozę.
Elemento pavadinimas yra indiškos kilmės: gr. beryllos, beryl, -> prakrito k. veruliya -> pali k. veuriya -> tamil. veiruor, viar – tapti baltu, blykšti. Kita versija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo mineralo berilo, o pastarasis – nuo Indijos miesto Veluro.
Berilis anksčiau buvo taip pat žinomas kaip gliucinis (gr. glykys – saldus) dėl saldaus jo druskų skonio. Toks pavadinimas buvo ypač populiarus Prancūzijoje.