Infrastructure tools to support an effective radiation oncology learning health system

Pajūrio Šaranta Charente-Maritime
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Administracinis centras	La Rošelis
Kantonai	27
Gyventojų (2016)	642 191
Plotas	6 864 km²
Tankumas (2016)	94 žm./km²
Vikiteka	Pajūrio ŠarantaVikiteka

Pajūrio Šarantas (pranc. La Charente-Maritime) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Naujosios Akvitanijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – La Rošelis.

Departamente 5 apskritys, 51 kantonas, 25 municipaliniai susivienijimai ir 472 komunos. Plotas – 6 864 km².

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant Oniso ir Sentonžo provincijų dalis. Iki 1941 m. rugsėjo 4 d. vadinosi Vidinis Šarantas. Keisti pavadinimą pareikalavo konjako eksportuotojai dėl savo produkcijos reputacijos.

Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno paleolite. Julijus Cezaris šiose apylinkėse rado santonų (santones) galų gentis, kurių sostinė buvo Mediolanumas. Jų vardas išlikęs Sento miesto pavadinime. Romos imperija krašte paliko amfiteatrus, kolonas, skulptūras, lino auginimo ir gyvojo vandens – konjako gamybos technologijas.

Viduramžiais kraštą nukariavo vizigotai. XI a. pastatyta La Rošelio tvirtovė ir uostas, su Hanzos sąjunga prekiavęs druska – baltuoju krašto auksu. Per Oniso ir Sentonžo uostus į šiaurę buvo išvežamas ir tuose kraštuose nematytas gėrimas – vynas. Vėliau dar viena eksporto preke tapo baltasis kalkakmenis. Iš jo padarytas ir Laisvės statulos Niujorke cokolis.

Naujaisiais amžiais krašte paplito protestantizmas, kalvinizmas, tačiau religiniai karai gerokai sugriovė krašto ekonomiką. Tik La Rošelis atsilaikė. Liudvikas XIII suteikė tikėjimo laisvę, tačiau po Liudviko XIV reformų nemažai gyventojų emigravo. Oniso ir Sentonžo gyventojai buvo vieni pirmųjų kolonistų, kūrusių Naująją Prancūziją. Kanados prancūzų kalboje yra nemažai žodžių, atėjusių iš puatvinų – sentonžų tarmės.

XIX a. pabaigoje viena svarbiausių ekonomikos šakų, ypač Ruajane tapo turizmas. Antrojo pasaulinio karo metais iš krašto buvo deportuoti žydai, todėl gerokai sumažėjo gyventojų. Karo pabaigoje Ruajanas buvo itin subombarduotas anglų ir amerikiečių aviacijos.

Pajūrio Šaranto departamentas ribojasi su Šaranto, De Sevro, Dordonės, Žirondos, ir Vandėjos departamentais. Departamentui priklauso Olerono, Rė, Ė ir Madamos salos.

Aukščiausia vieta – 173 m virš jūros lygio. Pakrantėje – 71 paplūdimys.

Iki Suržero ir La Rošelio ateina greitasis geležinkelis TGV. Kraštą kerta autostrados A10 (Paryžius – Bordo) ir A837 (Sentas-Rošforas).

• Sevras, tekantis riba su Vandėjos departamentu,
• Šarantas
• Siodras
• Žironda, tekanti riba su Žirondos departamentu.
• Butonas
• Sionas

• La Rošelis
• Rošforas (Rochefort)
• Sentas (Saintes)
• Žonzakas (Jonzac)

Klimatas okeaninis, švelnus, nes įtakos turi Atlanto vandenynas. Lietūs būna dažniausiai pavasarį ir rudenį, kritulių kiekis per metus svyruoja nuo 750 mm iki 950 mm. Saulėta būna apie 2300 valandų. Vidutinė metinė temperatūra 15 laipsnių C, nuo 5 °C sausio mėn iki 20 °C liepos mėn.

Departamente išplėtotas žemės ūkis. Gaminamas vynas (pino), konjakas, sviestas, sūriai. Nemažai jūros gėrybių perdirbimo įmonių. Savo indėlį į krašto ekonomiką įneša prekybos ir žvejybos uostai.

Turizmas – viena pagrindinių ekonomikos šakų, departamentas – pagrindinė atostogų vieta Atlanto pakrantėje tiek prancūzams, tiek užsieniečiams.

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Klodas Belo, Žanas Gi Branžeras ir Mišelis Dublė, Atstovų rūmuose – 5 nariai. Generalinę tarybą sudaro 51 narys, kurie renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

2006 m. – Jacques Reiller

• Prancūzijos regionai ir departamentai
• Prefektūra
• Generalinė taryba Archyvuota kopija 2010-04-07 iš Wayback Machine projekto.
• Turizmo departamentas (prancūzų kalba)
• Fotogalerija Archyvuota kopija 2006-06-26 iš Wayback Machine projekto.