Infrastructure tools to support an effective radiation oncology learning health system
Baimė – tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus. Baimė kyla iš savisaugos instinkto, tai prigimtinė reakcija atsirandanti ankstyvoje vaikystėje. Ši emocija gali perspėti apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės.[1][2]
Baimės intensyvumas priklauso nuo asmenybės ir aplinkybių. Stiprus baimės jausmas pasireiškia įvairiais ūmiais pakitimais organizme: kūnas tartum sustingsta, kai kada ima drebėti, išpila šaltas prakaitas.
Baimė gali būti apibūdinama kaip stiprus sąlygų ar objektų nekentimas ar nenorėjimas jose atsidurti. Pvz., tamsos baimė, aukščio baimė, gilių vandens telkinių baimė ir pan. Tokios baimės dar vadinamos fobijomis.[1]
Socialinėje žmogaus raidoje baimė reiškiasi kaip viena auklėjimo priemonių, pavyzdžiui, baimė būti pasmerktam yra elgesio reguliavimo veiksnys. Šiuolaikinės visuomenės sanklodą lemia jos teisinė sistema, kuri turi normatyvinę reikšmę socialinei veiklai ir elgsenai.[1] Tradicinėse, pvz., klajoklių visuomenėse susilaukus pasmerkimo pasmerktojo gali laukti mirtis arba išvarymas iš bendruomenės.[3]
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Baimė. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
- ↑ Baimė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.
- ↑ Konishi, Naoki; Oe, Tomoko; Shimizu, Hiroshi; Tanaka, Kanako; Ohtsubo, Yohsuke (2017-08-04). „Perceived Shared Condemnation Intensifies Punitive Moral Emotions“. Scientific Reports. 7 (1): 7289. doi:10.1038/s41598-017-07916-z. ISSN 2045-2322.
