FAIR and interactive data graphics from a scientific knowledge graph
Hànyǔ Pīnyīn (汉语拼音; t. y. „han kalbos pinin“), paprastai trumpinamas tiesiog Pinyin (liet. Pin-inas, arba Pinjinas) – bendrinės kinų (mandarinų) kalbos romanizacijos, t. y. transkripcijos lotyniškais rašmenimis, būdas. Pinyin buvo patvirtintas 1958 m., o 1979 m. imtas naudoti Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės. Vėliau Pinyin patvirtintas kaip tinkamiausia šiuolaikinės kinų kalbos transkripcijos sistema Singapūre, daugumoje tarptautinių institucijų.
Tarimas
Kinijos mokyklose Pinyin naudojamas mokyti bendrinės kinų kalbos tarimo. Daugeliui kinų šis tarimas nėra gimtasis, todėl jie turi jo specialiai mokytis.
Pinyinui vartojamas lotyniškasis alfabetas. Kai kurie garsai tariami panašiai kaip lietuviškai, tačiau yra nemažai skirtumų. Paprastai atskirai aiškinamas inicialių ir finalių tarimas: inicialės – skiemens pirmieji priebalsiai, finalės – antra skiemens pusė, t. y. medialių (pusbalsių, einančių prieš balsį), pagrindinio balsio ir paskutinio priebalsio arba balsio kombinacijos.
Žemiau pateikiamas apytikslis tarimas.
Inicialės
| Pinyin | TFA | Tarimas |
|---|---|---|
| b | [p] | Neaspiruotas p |
| p | [pʰ] | Aspiruotas p |
| m | [m] | Kaip lietuviškai |
| f | [f] | Kaip lietuviškai |
| d | [t] | Neaspiruotas t |
| t | [tʰ] | Aspiruotas t |
| n | [n] | Kaip lietuviškai |
| l | [l] | Kaip lietuviškai |
| g | [k] | Neaspiruotas k |
| k | [kʰ] | Aspiruotas k |
| h | [x] | Kaip lietuviškas (kietas) ch |
| j | [tɕ] | Panašiai į samplaikas dz, tz, tariamas labai minkštai. Neaspiruotas |
| q | [tɕʰ] | „J“ aspiruotas variantas. Taip pat labai minkštas. Panašus į c ar č |
| x | [ɕ] | Labai minkštas s, lietuvių kalboje artimas variantas – „s“ prieš „i“ |
| zh | [tʂ] | Panašiai į lietuvišką dž. Neaspiruotas. Kietas. |
| ch | [tʂʰ] | Panašiai į lietuvišką č. Aspiruotas. Kietas. |
| sh | [ʂ] | Kaip lietuviškas š. Kietas. |
| r | [ʐ] arba [ɻ] | Panašus į lietuvišką ž, tik liežuvis labiau užriestas atgal (primena „r“) |
| z | [ts] | Panašiai į lietuvišką dz. Kietas. Neaspiruotas. |
| c | [tsʰ] | Panašiai į lietuvišką c. Kietas. Aspiruotas. |
| s | [s] | Kietas s. |
| w | [w], [u] | Panašiai į lietuvišką u arba anglišką w. |
| y | [j], i | Pusilgis i (tarp lietuviškų i ir y). |
Finalės
Finalė kartais naudojama kaip atskiras skiemuo. Kartais jos užrašymas kaip finalės ir užrašymas, kai ji eina savarankišku skiemeniu, šiek tiek skiriasi (plg. pirmą ir trečią stulpelius). Taip pat aukščiau minėtos inicialės y ir w inicialėmis gali būti ir nelaikomos: jos tiesiog patogumo dėlei prirašomos prie žemiau surašytų kai kurių finalių, kai jos eina savarankiškais skiemenimis.
| Finalė | TFA | Kaip skiemuo | Tarimas |
|---|---|---|---|
| -i | [z̩], [ʐ̩] | (nenaud.) | Ši finalė naudojama po inicialių „zh“, „ch“, „sh“, „r“, „z“, „c“ ir „s“ ir tariama panašiai kaip rusiškas Ы (arba balsis, kurį tariame ilgiau ištęsdami, pavyzdžiui, priebalsę z). |
| a | [ɑ] | a | Pusilgis a. |
| o | [uɔ] | o | Panašiai kaip lietuviškas uo, tačiau „u“ tariamas trumpiau ir lengviau nei „o“. |
| e | [ɤ], [ə] | e | Garsas, panašus į esantį anglų kalbos žodelyje duh arba rusišką Э. |
| ê | [ɛ] | (nenaud.) | Trumpas e. Naudojamas tik sušukimuose, jaustukuose. |
| ai | [aɪ] | ai | Kaip lietuviškas ai. |
| ei | [ei] | ei | Kaip lietuviškas ei. |
| ao | [ɑʊ] | ao | Panašiai kaip lietuviškas au (tvirtapradė priegaidė, t. y. kirčiuojamas „a“), tačiau „u“ yra tarpinis garsas tarp „o“ ir „u“ ir tariamas silpniau ir lengviau nei „a“. |
| ou | [ou̯] | ou | Kaip žodyje klounas (o ir u vienas po kito). |
| an | [an] | an | Kaip lietuviškas an, bet tariant „n“ liežuvio galiukas liečia dantenas ir garsas išeina labai minkštas. |
| en | [ən] | en | Pirmasis balsis – panašiai kaip finalė „e“ (žr. aukščiau), „n“ – analogiškai kaip finalėje „an“. |
| ang | [ɑŋ] | ang | „a“ ganėtinai ilgas ir atviras. „ng“ tariama panašiai kaip angliškame žodyje song (nosinis balsis). |
| eng | [ɤŋ] | eng | Pirmasis balsis – kaip finalė „e“, „ng“ – analogiškai kaip finalėje „ang“ (nosinis balsis). |
| ong | [ʊŋ] | (nenaud.) | Pirmasis balsis – kaip lietuviškas „u“, „ng“ – analogiškai kaip finalėse „ang“ ir „eng“ (nosinis balsis). |
| er | [ɑɻ] | er | Ši finalė arba eina atskiru skiemeniu, arba kai kuriuose regionuose pridedama prie kitų finalių kai kuriuose žodžiuose (žr. žemiau). Tariama panašiai kaip angliškasis „r“ žodyje are. |
| i | [i] | yi | Kaip ilgas „y“. Reikia skirti nuo aukščiau minėtos finalės -i, kuri tariama kitaip. Ši finalė arba eina atskiru skiemeniu, arba naudojama su inicialėmis j, q, x |
| ia | [iɑ] | ya | Tariama kaip žodis „ją“, tačiau garsas „j“ labai lengvas, net panašesnis į „i„. |
| io | [iɔ] | yo | “Jo“ su lengvu „j“. |
| ie | [iɛ] | ye | Panašiai kaip „jė“. |
| iao | [iɑʊ] | yao | „Jau“, kur stipriausias yra „a“, o „u“ – tarpinis garsas tarp „o“ ir „u“ (žr. finalę ao). |
| iou | [iou̯] | you | „Jou“ (žr. finalę ou). |
| ian | [iɛn] | yan | „Jėn“. |
| in | [in] | yin | „In“, kartais su neryškiu „j“ pradžioje. „N“ minkštas. |
| iang | [iɑŋ] | yang | „Jang“ (žr. finalę ang). |
| ing | [iŋ] | ying | „Ing“, kartais su neryškiu „j“ pradžioje. Kietas nosinis balsis, analogiškai kaip ang ir eng, tik pradžioje kitas balsis (t. y. „i„). |
| iong | [iʊŋ] | yong | “Jung“ (žr. finalę ong). |
| u | [u] | wu | Panašiai kaip lietuviškas „ū„, tik ne toks ilgas. |
| ua | [ua] | wa | “u-a“ |
| uo | [uɔ] | wo | „u-o“ |
| uai | [uaɪ] | wai | „u-ai“ |
| ui | [ueɪ] | wei | „u-ei“. NB: kai finalė pasirodo skiemenyje su iniciale, pavyzdžiui, „hui“, ji taip pat tariama su silpnu „e“ garsu, taigi, šiuo atveju, – „huei“. |
| uan | [uan] | wan | „u-an“ (minkštas nosinis balsis, žr. finalę an). |
| un | [uən] | wen | „u-en“. NB: kai finalė pasirodo skiemenyje su iniciale, pavyzdžiui, „hun“, ji taip pat tariama su (labai) silpnu „e“ garsu, t. y. „huen“. „N“ minkštas. |
| uang | [uɑŋ] | wang | „u-ang“ (žr. finalę ang). |
| nėra | [uɤŋ] | weng | „u-eng“ (žr. finalę eng). |
| ü | [y] | yu | Kaip „u“ su minkštumo ženklu, arba vokiečių kalbos „üben“, prancūzų „lune“. |
| ue | [yɛ] | yue | „Iu-e“ arba „Ju-e“ (su minkštu lengvu „j“ garsu priekyje). |
| üan | [yɛn] | yuan | „Ju-en“. NB: kaip ir skiemenyje yan, dėl balsio ü įtakos finalė an čia pasikeičia ir tariama kaip „en“, su gan ilgu „e„. |
| ün | [yn] | yun | “Iun“, su lengvu „j“ priekyje. „N“ minkštas, analogiškai finalėms an, en. |
Kai kuriuose regionuose prie finalių kartais pridedamas gerklinis -r garsas, pvz., ar, anr, angr. Tokiuose skiemenyse paprastai pranyksta paskutinė priebalsė, balsis stipriai nasalizuojamas, o „r“ tariamas labai užrietus liežuvį.
Tonai
Pinyin sistemoje kinų kalbos tonai užrašomi diakritiniais ženklais:
Pirmasis tonas
ā ē ī ō ū ǖ Ā Ē Ī Ō Ū Ǖ
Antrasis tonas
á é í ó ú ǘ Á É Í Ó Ú Ǘ
Trečiasis tonas
ǎ ě ǐ ǒ ǔ ǚ Ǎ Ě Ǐ Ǒ Ǔ Ǚ
Ketvirtasis tonas
à è ì ò ù ǜ À È Ì Ò Ù Ǜ
Be tono tariamuose skiemenyse nerašomi jokie diakritiniai ženklai.
Nors tonai kinų kalboje labai svarbūs ir gali smarkiai keisti žodžio reikšmę, dažnai jie žymimi tik specialiojoje literatūroje, mokomuosiuose tekstuose.
Taisyklės, pagal kurias nustatoma, virš kurios balsės bus rašomas diakritikas:
- Jei yra daugiau nei viena balsė (y ir w nelaikomos balsėmis), o pirmoji yra i, u arba ü, tono ženklas rašomas virš antrosios balsės.
- Visais kitais atvejais tono ženklas rašomas virš pirmosios balsės.
Kitas būdas:
- Pirmiausia pažiūrėti, ar nėra „a“ arba „e“. Jei yra, tono ženklą rašome virš jos.
- Jei nėra nei „a“, nei „e“, reikia ieškoti „ou“ ir rašyti tono ženklą virš „o“.
- Jei nėra nei „a“, nei „e“, nei „ou“, tono ženklą rašome virš paskutinės skiemenyje esančios balsės.
Kartais, nesant galimybių užrašyti diakritikus, tonai žymimi skaitmenimis, pvz: tong2.
Ortografijos ypatumai
- Kai nėra pavojaus supainioti, ü rašomas be umliauto (t. y. skiemenyse ju, qu ir xu gali būti tik ši finalė), bet kai gali būti keli variantai, reikia naudoti umliautą (lü ir lu, nü ir nu). Tokiais atvejais, rašant kompiuteriu, ü atstoja raidė „v“.
- Kai skiemuo, prasidedantis a, o ar e yra skiemenyje ne pirmas ir dėl to galima supainioti skiemenis, prieš šį skiemenį rašomas apostrofas, pvz.: xi’an: du skiemenys – xi ir an; xian – vienas skiemuo.
- Skiemenų jungimas ir didžiųjų raidžių rašymas. Vienas skiemuo atitinka vieną hieroglifą, tačiau pinyin sistemoje skiemenys jungiami vienas su kitu atsižvelgiant į tai, ar jie sudaro vieną žodį.
- Bendros taisyklės:
- Skiemenys (paprastai du, kartais – vienas ar trys), kurie aiškiai sudaro vieną žodį, rašomi kartu, mažąja raide. Pvz: rén (žmogus), péngyou (draugas), qiǎokèlì (šokoladas).
- Kartu ir mažąja raide rašomi du skiemenys, kurie yra sujungti į naują prasmę turintį žodį. Pvz: hǎifēng (jūros vėjas), wèndá (klausimai ir atsakymai), quánguó (visa šalis).
- Į naują prasmę turintį žodį sujungti daugiau nei keturi skiemenys skaidomi pagal reikšminius žodžius. Pvz: huánjìng bǎohù guīhuà (aplinkos apsaugos planavimas).
- Sudvigubinti skiemenys:
- Pagal AA schemą sudvigubinti skiemenys rašomi kartu: rénrén (kiekvienas), kànkàn (pažiūrėti), niánnián (kasmet).
- Pagal ABAB schemą sudvigubinti skiemenys rašomi po du: yánjiū yánjiū (patyrinėti), xuěbái xuěbái (baltut baltutėlis).
- Pagal AABB schemą sudvigubinti skiemenys rašomi po du per brūkšnelį: láilái – wǎngwǎng (vaikštinėti ten šen), qiānqiān – wànwàn (daugybė).
- Daiktavardžiai rašomi kartu (zhuōzi, mùtou). Ypatybės:
- Kartu rašomas ir daiktavardžio prefiksas ar sufiksas: fùbùzhǎng (viceministras), chéngwùyuán (traukinio konduktorius), háizimen (vaikai).
- Atskirai rašomi žodžiai, žymintys padėtį daikto atžvilgiu: mén wài (už durų), hé li (upėje), huǒchē shàngmian (traukinyje), Huáng Hé yǐnán (į Pietus nuo Geltonosios upės). Išimtys – nusistovėję žodžių deriniai: tiānshang (danguje), dìxia (ant grindų), kōngzhōng (ore), hǎiwài (užjūryje, užsienyje).
- Pavardė rašoma atskirai nuo vardo: Lǐ Huá, Wáng Jiàngguó, Zhāng Sān.
- Titulai rašomi atskirai nuo vardo, mažąja raide: Wáng bùzhǎng (ministras Vangas), Lǐ xiānsheng (ponas Li), Tián zhǔrèn (direktorius Tianas), Zhào tóngzhì (draugas Džao).
- Didžiąja raide rašomi tradiciniai kreipiniai Lǎo, Xiǎo, Dà ir A: Xiǎo Liú (jaunasis ponas Liu), Dà Lǐ (vyresnysis Li), A Sān, Lǎo Qián (pagarbusis, vyresnysis Čianas), Wú Lǎo (vyresnysis U). Išimtys: Kǒngzǐ (Konfucijus), Bāogōng (teisėjas Bao), Xīshī (tokia istorinė asmenybė), Mèngchángjūn (istorinė asmenybė).
- Vietovardžiuose vietovardžio statusas rašomas atskirai nuo paties vietovardžio: Běijīng Shì (Pekino miestas), Héběi Shěng (Hebei provincija), Yālù Jiāng (upė Jalu), Tài Shān (Tai kalnas, Taišanis), Dòngtíng Hú (Dongtingo ežeras), Táiwān Hǎixiá (Taivano sąsiauris).
- Ne kinų kilmės vardai užrašomi savo originalia rašyba, o ne pagal kinišką tarimą: Marx, Einstein, London, Tokyo.
- Veiksmažodžiai rašomi kartu su prefiksais – le, -guo, -zhe: kànzhe/kànle/kànguo (žiūri/žiūrėjo/yra žiūrėjęs), jìngxíngzhe (vykdo). Tačiau le rašomas atskirai, kai yra sakinio gale: Huǒchē dào le (traukinys atvyko).
- Veiksmažodžiai rašomi atskirai nuo jų objektų: kàn xìn (skaityti laišką), chī yú (valgyti žuvį), kāi wánxiào (juokauti).
- Jei veiksmažodžio papildymas ir pats veiksmažodis (补语, angl. complement) vienskiemeniai, jie rašomi kartu, jei ne – atskirai: gǎohuài (sugadinti), dǎsǐ (užmušti), zhěnglǐ hǎo (sutvarkyti).
- Būdvardžiai:
- ABB formos sudvigubintas būdvardis rašomas kartu: mēngmēnglìang (ryto žara), lìangtāngtāng (labai ryškus, šviesus).
- Dydžio, laipsnio papildiniai (xiē, yīxiē, diǎnr, yīdiǎnr) rašomi atskirai: dà xiē (didėlesnis), kuài yīdiānr (truputį greičiau).
- Įvardžiai:
- Daugiskaitos sufiksas – men rašomas kartu: wǒmen (mes), tāmen (jie, jos).
- Parodomieji įvardžiai zhè ir nà bei klausiamasis įvardis nǎ rašomi atskirai: zhè rén (šis žmogus), nà cì huìyì (anas susirinkimas), nǎ zhāng bàozhǐ (kuris laikraštis). Išimtys: nàli (ten), zhèbian (čia), zhège (šitas), zhème (šitaip), zhèmeyàng (tokiu būdu) ir pan.
- Žodžiai gè/měi (kiekvienas), mǒu (kažkoks, bet kuris), běn (mūsų), gāi (tas, šis), wǒ (mano, mūsų) rašomi atskirai: gè guó (kiekviena valstybė), gè gè (kiekvienas), měi nián (kasmet), mǒu gōngchǎng (kažkoks fabrikas), wǒ xiào (mūsų mokykla).
- Bendros taisyklės:
Perraša į lietuvių kalbą
VLKK nutarimu, lietuvių kalboje, naudojant kiniškus žodžius, jie perrašomi iš Pinyin sistemos pagal nustatytą kiekvieno skiemens perrašos būdą. Pavyzdžiui, Máo Zédōng pagal šias taisykles turi būti perrašomas kaip „Mao Dzedongas“. Ne visada lietuviška perraša yra artima kiniškam tarimui, pavyzdžiui, xian perrašoma kaip „sian“, nors tariant girdisi garsas [e], o ne [a]. Taip pat nėra aiškių nurodymų, kaip elgtis, kai susidaro lietuvių kalbai nebūdingi junginiai (pavyzdžiui, remiantis atskirų skiemenų lietuvinimo instrukcija, iš Yúnnán tenka padaryti „Junnaną“), kai sulietuvinus susidaro dviprasmybės (pvz., Pīnyīn sulietuvinus į „Pininas“ neaišku, ar čia yra skiemenys pi+nin, ar pin+yin), kokias galūnes taikyti (kadangi žodyje Táiwān [an] yra tariamas minkštai, kartais „Taivanas“ linkstama lietuvinti į „Taivanis“). Iki nustatant šias taisykles, kiniški vietovardžiai ir asmenvardžiai dažnai buvo lietuvinami, remiantis rusiška transkripcija.
Nuorodos
