FAIR and interactive data graphics from a scientific knowledge graph

Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Japonija
Tipas	Gamtos
Kriterijus	x
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1574
Regionas**	Azija–Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	2021  (44 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Iriomotė (jap. 西表島 = Iriomote-jima, jaejam. Irïmutii; okinav. Iriumuti) – didžiausia iš Jaejamos salų ir antra pagal dydį Okinavos prefektūroje po Okinavos salos.

Salos plotas – 289,27 km², 2005 m. saloje gyveno 2347 žmonės. Iriomotė neturi oro uosto, dauguma turistų (2006 m. jų buvo 390 tūkst.) atvyksta keltu iš Išigakio. Tai 31,4 km kelionė į Uvaharos uostą (上原港) šiaurės rytinėje salos dalyje ar Oharos uostą (大原港) pietiniame krante. Administraciniu požiūriu sala priklauso Taketomio miestui, Okinavos prefektūrai. Infrastruktūros mažai, vienintelis kelias jungia kaimus šiauriniame ir rytiniame krante.

Salą garsina Iriomotės katės, nykstanti laukinių kačių rūšis, randama tik šioje saloje. Spėjama, kad 2007 m. saloje jų buvo 100–109.^[1] Saloje yra nuodingų gyvačių rūšis – Trimeresurus elegans, vietinių vadinama habu. Ši rūšis priklauso duobagalvių angių pošeimiui. Miršta 3 % jos įkąstų asmenų, 6–8 % tampa invalidais.^[2]

2021 m. Iriomotė kartu su Amami Ošima, šiaurine Okinava ir Tokušima buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas^[3].

• 
  Tudumario paplūdimys
• 
  Uraučio upė, ilgiausia Okinavoje.
• 
  Marijudo no takio krioklys Uraučio upėje.
• 
  Kampirė no taki krioklys Uraučio upėje.
• 
  Pinaisaros no takio krioklys.
• 
  Mangrovės Nakamos upėje
• 
  Sakišimasuou medis, tikriausiai didžiausias mangrovių medis Japonijoje.
• 
  Hošidzunos paplūdimys
• 
  Žvaigždžių smėlis iš Hošidzunos paplūdimio: aptrintas kalcio karbonatas iš gretimų rifų.^[4]

Pasaulio paveldo objektai Japonijoje Šiaurės ir rytų Širakamio kalnai (1993) · Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Širetokas (2005) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024) Vidurio Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019) Vakarų ir pietų Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021) Nematerialusis Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022) · Sakės gamybos su kodži bakterija tradicinės žinios ir įgūdžiai Japonijoje (2024)