Cybersecurity and privacy risk assessment of point-of-care systems in healthcare: A use case approach
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
Mogiliavo mūšis (lenk. Bitwa pod Mohylewem, rus. Битва под Шкловом) – 1581 m. birželio 27 d. Mogiliave vykęs Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos carystės kariuomenių mūšis, vienas iš 1577–1582 m. ATR–Rusijos karo dėl Livonijos susidūrimų. Rusijos istoriografijoje kartu su kautynėmis, keletu dienų anksčiau vykusiomis už 40 km į šiaurę nuo Šklovo, vadinamas Šklovo mūšiu. Mūšyje atsiskleidė ATR kariuomenės husarų dalinių vertė. Jie, pasinaudodami psichologiniu efektu (sparnuotųjų husarų aprangos keliamas įvaizdis, kad tokios pajėgos atrodo gerokai didesnės nei yra), sėkmingai apsigynė nuo daug kartų didesnės priešo kariuomenės. 1577 m. kilo ATR ir maskvėnų karas dėl Livonijos. 1579–1580 m. karalius Steponas Batoras surengė dvi pergalingas ekspedicijas, kurių metu buvo susigražintas Polockas ir užimti Didieji Lukai. 1581 m. pradžioje S. Batoras rengėsi pulti Pskovą. Žinia apie rengiamą naują Batoro ekspediciją Rusijos carą Ivaną Rūstųjį pasiekė iš Lenkijos dvare dirbusio šnipo. Siekdami užbėgti už akių, maskvėnai birželį įsiveržė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją. Ivano Rūsčiojo ir jo sąjungininkų (daugiausia totorių) kariuomenėje buvo apie 30 tūkst. karių, o su pagalbiniais – iki 45 tūkst. |
rugpjūčio 10 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
Teksasas (angl. State of Texas) – 28-oji JAV valstija, esanti šalies pietvakariuose. Teksasas vakaruose ribojasi su Naująja Meksika, šiaurėje su Oklahoma, rytuose su Luiziana ir Arkanzasu. Pietvakariuose plyti Meksika, o pietryčius skalauja Meksikos įlanka. Administracinis centras – Ostinas. Valstijos plotas – 696 241 km² (pagal plotą – didžiausia JAV valstija po Aliaskos); 29 mln. gyventojų (2021 m.). Antra didžiausia valstija JAV ir pagal plotą ir pagal gyventojų skaičių. Hiustonas yra didžiausias valstijos miestas ir tuo pačiu ketvirtas didžiausias miestas JAV po Niujorko, Los Andželo ir Čikagos. Teksasas yra vadinamas „Vienišos žvaigždės valstija“ dėl jos vėliavos, kurioje yra viena žvaigždė ir dėl to, kad ištisą dešimtmetį XIX amžiaus pradžioje Teksasas buvo nepriklausoma valstybė. JAV valstija nuo 1845 m. gruodžio 29 d. Prieš europiečiams atrandant dabartinio Teksaso teritorijas, jose gyveno įvairios indėnų gentys, tačiau nė viena nedominavo visame regione. Vėliau europiečiams atradus kraštą, jo kolonizacija užtruko dėl vietinių gyventojų pasipriešinimo ir nepalankaus klimato. Prancūzams pradėjus pakrantėje įsiteigus kolonijas, Teksasą užėmė ispanai, tačiau regionas liko vienu mažiausiai apgyvendintų visoje kolonijinėje Naujosios Ispanijos vicekaralystėje. Nuo XVIII a. daugelis Teksaso indėnų atversti krikščionybėn. Po to kai JAV 1803 metais įsigijo Prancūzų Luizianą kilo įtampa tarp JAV ir Ispanijos (vėliau Meksikos) dėl Teksaso likimo. Šios savaitės iniciatyva yra Teksasas. |
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|