Wikiversity

1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lietuvoje

Sausio 2 d. – Rusija ir Prūsija įvykdo antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą;
Birželio 14 d. – Paskutiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriu paskirtas vienas iškiliausių XVIII a. pab. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybininkų Joakimas Liutauras Chreptavičius.

Spalio 26 d. – Simonas Daukantas, Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų (m. 1864 m.).

Nedatuota

Sausio 9 d. – prancūzų oreivis Žanas Pjeras Blanšaras (Jean-Pierre Blanchard) pirmą kartą oro balionu pakilo virš Šiaurės Amerikos žemyno;
Vasario 1 d. – Prancūzija paskelbia karą Didžiajai Britanijai, Ispanijai ir Nyderlandams (Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos karai);
Vasario 23 d. – įvyko La Madalenos mūšis Sardinijos salos šiaurinėje dalyje;
Kovo 5 d. – Prancūzai, įveikę austrus, užima Liežą (dab. Belgija);
Balandžio 1 d. – Japonijoje išsiveržęs ugnikalnis sukėlė žemės drebėjimą. Apie 53 000 žmonių žuvo;
Balandžio 22 d. – Džordžas Vašingtonas JAV paskelbia neutralia valstybe (atsižvelgęs į Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karą);
Birželio 2 d. – Nuverčiami žirondistai;
Spalio 16 d. – Marijos Antuanetės egzekucija;
Spalio 24 d. – Prancūzijoje pradeda galioti Prancūzų revoliucinis kalendorius;
Spalio 31 d. – Giljotinuojami žirondistų lyderiai;
Lapkričio 8 d. – Paryžiuje, Prancūzijos valdžia visuomenei atidaro muziejų Luvrą.

Balandžio 15 d. – Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, astronomas, geodezininkas, Dorpato universiteto profesorius (m. 1864 m.).
Balandžio 19 d. – Ferdinandas I, nuo 1830 m. Vengrijos karalius, 1835-1848 m. Austrijos imperatorius ir Vokietijos sąjungos prezidentas, nuo 1836 m. Čekijos karalius (m. 1875 m.).
Gegužės 26 d. – Fiodoras Bergas, Rusijos imperijos karinis ir valstybės veikėjas, generolas feldmaršalas (m. 1874 m.).

Nedatuota

Mangas Koloradas, čirikavų apačių genties vadas, kurio gimtosios žemės plytėjo į vakarus nuo Rio Grandės upės, dabar priklausančios Naujajai Meksikai. XIX a. beveik penkiasdešimt metų kovojo su meksikiečiais ir amerikiečiais (m. 1863 m.).

Sausio 3 d. – Lucretia Mott, amerikiečių kovotoja už moterų ir juodaodžių teises (m. 1880);
Kovo 2 d. – Sam Houston, Teksaso Resbublikos prezidentas (m. 1863);
Kovo 4 d. – Karl Lachmann, vokiečių filologas (m. 1851);
Birželio 1 d.:
- Augustus Earle, menininkas (m. 1838);
- Edward C. Delevan, amerikiečių judėjimo už blaivumą lyderis (m. 1871);
Lapkričio 3 d. – Stephen F. Austin, amerikiečių pionierius (m. 1836).

Sausio 20 d. – Lui Mišelis Lepeletjė de Sen Faržo, Prancūzijos politikas, teisininkas, pedagogas (g. 1760 m.).
Sausio 21 d. – Liudvikas XVI, Prancūzijos ir Navaros karalius, valdęs 1774-1791 m; nuo 1791 iki 1792 vadinosi Prancūzų karaliumi. 1792 m. rugpjūčio 10 d. suimtas ir tardytas Nacionalinio Konvento, nuteistas už Tėvynės išdavystę, giljotinuotas 1793 m. sausio 21 d. Jis buvo vienintelis Prancūzijos karalius per visą istoriją nuteistas mirti (g. 1754 m.).
Vasario 6 d. – Karlas Goldonis, italų dramaturgas (g. 1707 m.).
Liepos 13 d. – Žanas Polis Maratas, vienas Prancūzijos revoliucijos lyderių^[1] (g. 1743 m.).
Spalio 16 d. – Marija Antuanetė, Prancūzijos karalienė. Prieštaringai vertinama tragiško likimo moteris, į pasaulinę istoriją įėjusi ne tiek dėl savo pasiekimų, kiek dėl nesėkmių. Ji buvo pirmoji mirties bausme nubausta karalienė (g. 1755 m.).
Spalio 24 d. – Karl Eugen, nuo 1737 iki 1793 m. buvo 12-asis Viurtembergo hercogas (g. 1728 m.).