Type a search term to find related articles by LIMS subject matter experts gathered from the most trusted and dynamic collaboration tools in the laboratory informatics industry.
Minskas bltr. Мiнск, rus. Минск | |
---|---|
Nepriklausomybės aikštė (2009 m.) | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Baltarusija |
Sritis | Minsko sritis |
Rajonas | Minsko rajonas |
Įkūrimo data | 1067 |
Meras | Vladimir Kukharev[1] |
Gyventojų | 1 996 553 |
Plotas | 348,85 km² |
Tankumas | 5 723 žm./km² |
Tinklalapis | www.minsk.gov.by |
Vikiteka | Minskas |
Mìnskas [2] (bltr. Мiнск, rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.
Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.
Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):[3]
Pirmą kartą minimas 1067 m. kaip Менеск. Įvairiu metu buvo žinomas ir kaip Меньск, Міньск, iki 1933 m. rusifikacijos Менск[4]. XII–XIV a. miestas buvo Minsko kunigaikštystės sostinė. Nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai, buvo Minsko gubernijos ir Minsko apskrities centras.[5]
1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine. 1921 m. buvo įkurtas seniausias Baltarusijos universitetas. Per II pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Pokario metais miestas atstatytas. Sovietmečiu buvo mašinų, maisto, chemijos pramonės centras.[6] 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.
Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.
Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.
Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas. Yra Nacionalinis Minsko oro uostas. Miestą juosia Minsko žiedinis automobilių kelias.
Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos valstybinis universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės), Minsko zoologijos sodas.
Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).
Minske lietuvių įsikūrė dar XIV–XV a. XIX a. pabaigoje veikė Lietuvos darbininkų sąjungos skyrius.[9]
Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 1928–1937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.[10]
Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
|
|
|